Prašome paremti Užsienio lietuvių sielovadą
Brangūs lietuviai, iš daugelio šeimų yra kas nors išvykęs iš Lietuvos ir gyvena kitoje šalyje. Užsienio lietuvių sielovados užduotis yra…
LVK delegato užsienio lietuvių sielovadai viešnagė pas Amerikos lietuvius
Arkivyskupas Lionginas Virbalas, SJ, šių metų pavasario sielovadinį vizitą JAV pradėjo Čikagoje. Balandžio 13 d. iškilmingų šv. Mišių metu Sutvirtinimo…
Arkivysk. Liongino Virbalo, SJ Velykų laiškas
Mieli lietuviai, visi ramybės ir taikos trokštantys žmonės,
sulaukėme Velykų – Kristaus prisikėlimo šventės. Ji siejasi su šviesa ir džiaugsmu. Po mirties ant kryžiaus, kai viskas atrodė žlugę ir baigėsi, Kristus prisikėlė ir visų mūsų gyvenimui suteikė naują prasmę. Tai skelbia džiugus varpų skambėjimas.
Ypatinga Kovo 11-osios šventė Ispanijoje
Vasario ir kovo mėnesiais daugelyje užsienio šalių lietuviai mini Lietuvos Valstybės ir Nepriklausomybės atkūrimo šventes. Ispanijos lietuvių bendruomenė turi ypatingą…
Susitikimas Šventojo Sosto integralaus žmogaus vystymosi dikasterijoje
2024 m. kovo 7 d. arkivyskupas Lionginas Virbalas apsilankė Šventojo Sosto integralaus žmogaus vystymosi dikasterijoje ir susitiko su jos prefektu…
Lietuvių kolegija Romoje mini 75-ąsias metines
Trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje vykusioje bendrojoje audiencijoje dalyvavo Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos studentai ir absolventai, minintys kolegijos įkūrimo…
Pamokslas Vilniaus katedroje meldžiantis už pasaulio lietuvius
Mieli broliai ir seserys Kristuje, šiandien, pirmąjį kovo sekmadienį, minime Maldos už lietuvius pasaulyje dieną. Meldžiamės susirinkę Vilniaus katedroje –…
Market parko lietuvių rajonas Čikagoje, Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia, Seserys Kazimierietės
LRT laida „Stop juosta“ – apie išskirtinę Čikagos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią, Seseris Kazimierietes ir jų įsteigėją ses. Mariją…
Lietuvių bažnyčios užsienyje
XIX a. pabaigoje ir XX amžiuje iš Tėvynės pasitraukę lietuviai naujose šalyse kūrė savo gyvenimą, statė taip pat ir bažnyčias, kuriose rinkdavosi melstis savo kalba. Daugiausia lietuviškų bažnyčių atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje, keletas jų atsirado Pietų Amerikoje, Australijoje, Anglijoje. Lietuviška bažnyčia tapdavo ir lietuvių susibūrimo centru: parapijai priklausydavo mokyklos, aplinkui kūrėsi lietuvių klubai, atsirasdavo kepyklos, kirpyklos, kredito unijos, apsigyvendavo patys lietuviai. Bažnyčia buvo emigrantų visuomeninio gyvenimo centras. Tradiciškai lietuviai bažnyčių globėjais pasirinkdavo šv. Kazimierą, šv. Jurgį, Šiluvos ar Aušros Vartų Mergelę Mariją.
Iki XX a. pradžios pagrindinė lietuvių emigrantų kryptis buvo JAV. Ten lietuviškų bažnyčių itin gausu. Vien Pensilvanijoje, kur įsikūrė pirmoji lietuvių bendruomenė užjūryje, vienu metu veikė apie 40 lietuviškų bažnyčių, apie15 buvo Čikagoje. Dauguma lietuvių atvykdavo dirbti į didmiesčius, kur sudarė dideles bendruomenes. Ten statytos didžiulės neogotikinės ar neobarokinės bažnyčios, dydžiu pranokstančios įprastas Amerikoje. Mažesniuose miestuose buvo po vieną lietuvių parapiją, didmiesčiuose – bent po kelias. Didžiulių senų lietuviškų bažnyčių yra išlikę Čikagoje, Niujorke, Bostone, Baltimorėje, Detroite, Klivlende. Šiuo metu tik nedaugelis tarnauja lietuviams, jose meldžiamasi jau anglų ar ispanų kalbomis.…
Tarpukariu JAV apribojus imigraciją ir lietuviams pasukus į Pietų Ameriką, lietuvių bažnyčios pastatytos Argentinoje, Urugvajuje, Brazilijoje. Dalį jų pastatyti padėjo Amerikos lietuviai.
Pokariu Amerikos didmiesčių bažnyčios sulaukė daug naujų tikinčiųjų, kai atvyko patriotiškai nusiteikę, nuo sovietų persekiojimų pabėgę asmenys. Tuo laikotarpiu buvo pastatyta naujų modernių lietuvių bažnyčių. Kai kurios iš to laiko bažnyčių savo architektūra yra itin lietuviškos. Architektas Jonas Mulokas ir interjerų kūrėjas Vytautas Kazimieras Jonynas sukūrė net savotišką lietuvišką bažnyčių stilių.
Į Kanadą ir Australiją atvykę pabėgėliai apsigyveno ir tose vietose, kur seniau lietuvių nebuvo daug. Ten buvo įkurtos naujos parapijos. Australijoje vietos vyskupijos nepritarė tautinių parapijų kūrimui, todėl lietuviai dažniausiai steigė tik lietuvių namus.
Ilgainiui JAV ir Kanados lietuviai pasklido po įvairias vietas ir miestus, todėl į lietuviškas parapijas atvykti jiems tapo daug sunkiau. Be to per kelias kartas dalis nutautėdavo ir įsiliedavo į anglakalbes parapijas. Po 1990 m. į JAV atvykę lietuviai, išaugę ateistiniame sovietiniame režime, bažnyčias lankė mažiau.
XX a. paskutiniais dešimtmečiais Amerikos didmiesčiuose vyko savotiškas „tautų kraustymasis“: baltaodžiai, tarp jų lietuviai, kėlėsi į priemiesčius, o jų rajonus apgyvendino juodaodžiai ar imigrantai iš Lotynų Amerikos. Taip daug kur aplink senąsias lietuviškas bažnyčias liko gyventi tik vyresnio amžiaus lietuviai. Visgi, kur bažnyčios tebėra katalikiškos, interjeras paprastai išsaugotas, įskaitant lietuviškas detales.
(Parengta pagal http://global.truelithuania.com/lt/lithuanian-churches-abroad/ publikuotą medžiagą)
JAV lietuvių katalikų bažnyčios – ELIP (Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui)
Kanados lietuvių katalikų bažnyčios – ELIP (Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui)