Pranciškus – Jorge Mario Bergoglio (1936–2013–2025)

Pranciškus – Jorge Mario Bergoglio – gimė 1936 m. gruodžio 17 d. Buenos Airėse italų imigrantų šeimoje. Baigęs chemijos studijas, 1958 m. jis įstojo į Jėzaus Draugiją. 1969 m. gruodžio 13 d. jam buvo suteikti kunigystės šventimai. Baigęs jėzuitų kolegiją Argentinoje, tęsė studijas Ispanijoje. Grįžęs į šalį buvo naujokų magistras, jėzuitų kolegijos teologijos fakulteto dėstytojas ir kolegijos rektorius, 1973–1979 m. – Argentinos jėzuitų provincijolas.

1992 m. Jonas Paulius II tuomet 55 metų jėzuitą paskyrė Buenos Airių arkivyskupijos vyskupu augziliaru. 1997 m. jis buvo paskirtas arkivyskupu koadjutoriumi, o nuo 1998 m. vasario 28 d. pradėjo eiti arkivyskupo metropolito pareigas.

2001 m. Jonas Paulius II paskyrė arkivyskupą Bergoglio kardinolu. Būsimasis popiežius dalyvavo Vatikane vykusiuose Vyskupų sinoduose. 2005–2011 m. buvo Argentinos vyskupų konferencijos pirmininkas. Po Benedikto XVI atsistatydinimo sušaukta konklava 2013 m. kovo 13 d. kardinolą Bergoglio išrinko Romos vyskupu. Pranciškumi pasivadinęs naujasis popiežius oficialiai pradėjo tarnystę 2013 m. kovo 19 d.

2013 m. lapkričio 26 d. buvo paskelbtas jo pontifikato programinis dokumentas – apaštališkasis paraginimas Evangelii gaudium. „Svajoju apie misionierišką Bažnyčią, – rašė Pranciškus. – Svajoju apie Bažnyčią, kuri sugeba atsinaujinti, kad papročiai, stiliai, tvarkaraščiai, kalba ir visos struktūros labiau rūpintųsi evangelizuoti šiandienos pasaulį, nei išsaugoti status quo.“ Pasak Pranciškaus, reikia ne laikytis patogaus įsitikinimo, kad „mes visada taip darėme“, bet rimtai pamėginti sugrįžti prie ištakų ir susigrąžinti pirminį Evangelijos naujumą. Tik taip atsiras naujų būdų, kūrybiškų metodų, kitokių išraiškos formų, iškalbingesnių ženklų ir žodžių, kurie bus suprantamesni šiandienos žmogui.

2015 m. buvo paskelbta pirmoji Bažnyčios istorijoje enciklika ekologijos tematika – Laudato si’. Joje Pranciškus priminė, kad kiekvienas iš mūsų esame gamtos dalis ir priklausome nuo jos, o dabartinės grėsmės reikalauja ryžtingo ekologinio atsivertimo.

2016 m. Pranciškus paskelbė apaštališkąjį paraginimą Amoris laetitia. Tai buvo dviejų Vyskupų sinodo asamblėjų rezultatas. Popiežius atkreipė dėmesį į padėtį, kurioje yra atsidūrusi daugybė pakrikštytųjų, išsiskyrusių ir sudariusių civilinę santuoką. Siekiant jų dvasinės gerovės, būtina su giliu įžvalgumu įvertinti jų situaciją. Pranciškus įpareigojo vyskupus užtikrinti, kad šie asmenys turėtų pastoracinį palydėjimą.

2015 m. pabaigoje prasidėjo Pranciškaus paskelbti Gailestingumo metai. „Nepakanka tikėti, kad Jėzus yra Visatos Karalius ir istorijos centras, bet reikia padaryti, kad jis būtų ir mūsų gyvenimo Viešpats. Viskas nueis veltui, jei nepriimsime jo asmeniškai“, – rašė Pranciškus, nurodydamas Gailestingumo metų tikslus.

Pranciškus daug nuveikė kovodamas su nepilnamečių išnaudojimu Bažnyčios aplinkoje ir siekdamas, kad tokie nusikaltimai nebūtų toleruojami, o nukentėjusieji sulauktų Bažnyčios pagalbos. 2019 m. vasario mėnesį buvo sušauktas vyskupų konferencijų vadovų susitikimas, per kurį buvo diskutuojama, kaip padaryti Bažnyčios aplinką saugią. Tais pačiais metais buvo paskelbtas ir apaštališkasis laiškas Vos estis lux mundi su naujomis griežtomis kovos su seksualiniais nusikaltimais ir vyskupų atsakomybės už pažeidžiamųjų asmenų apsaugą normomis.

2019 m. Pranciškus lankėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Pagrindinis to vizito tikslas buvo dalyvauti tarpreliginiame susitikime, kurio pabaigoje popiežius ir Kairo Al-Azharo didysis imamas pasirašė dokumentą apie žmonių brolybę dėl taikos pasaulyje. Šis dokumentas tapo svarbiu krikščionybės ir islamo santykių etapu. Jis taip pat yra stiprus raginimas pasaulio lyderiams rimtai įsipareigoti skatinti tolerancijos, sambūvio ir taikos kultūrą.

2020 m. Pranciškus paskelbė savo encikliką Fratelli tutti – apie brolybę ir socialinę draugystę. Joje pabrėžiama dialogo svarba kuriant brolybę, atkreipiamas dėmesys į religijų vaidmenį tarnaujant brolystei.

2022 m. birželio 5 d. įsigaliojo apaštališkoji konstitucija Praedicate Evangelium, užbaigianti tuoj po išrinkimo popiežiumi Pranciškaus pradėtą Romos kurijos reformą.

Galiausiai vienas svarbiausių Pranciškaus pradėtų procesų yra Bažnyčios sinodiškumo sampratos gaivinimas – sugrįžimas prie apaštalų laikų taisyklės, kad Bažnyčia – tai visų pirma per istoriją keliaujanti Dievo tauta. Tam buvo skirtos dvi Vyskupų sinodo sesijos, vykusios 2023 m. spalį ir 2024 m. spalį. Pranciškus norėjo, kad sinodinio proceso įgyvendinimas būtų aptartas ir įvertintas Bažnyčios asamblėjoje, kuri turėtų įvykti 2028 m.

Pernai gegužės mėnesį Pranciškus paskelbė Jubiliejaus bulę „Spes non confundit“, o per Kalėdų vigiliją – atidarė Šv. Petro bazilikos Šventąsias duris. Jubiliejų užbaigti teks jau jo įpėdiniui.
(Vatican News)