Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas
Šeštasis Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas vyks Vilniuje, Lietuvoje, 2026 m. birželio 7–12 dienomis.
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas kviečia:
„Susitikime kongrese Vilniuje – mieste, kurį pasirinko Dievas, kad per šv. Faustiną ir pal. M. Sopočką primintų pasauliui apie savo gailestingumą.“
Sausio 13-osios minėjimai Amerikoje
Šiemet sukako 35 metai nuo 1991 m. sausį įvykdytų sovietų (rusų) represijų prieš Lietuvos žmones. Šiai sukakčiai paminėti Sausio 13-osios…
Naujas puslapis „Draugo“ laikraščio istorijoje
Seniausias iki šiol išeinantis užsienio lietuvių laikraštis „Draugas“, skaičiuojantis jau antrąjį savo gyvavimo šimtmetį, pradeda naują etapą. 2026 metų sausio…
Arkivysk. Liongino Virbalo, SJ Kalėdinis sveikinimas
Brangūs broliai ir seserys Kristuje,
Kalėdų šventė kasmet primena paprastą ir kartu labai svarbią tiesą: Dievas ateina pas mus. Jis nepasilieka tolimas ir nepasiekiamas, o tampa artimas Jėzuje Kristuje – amžinajame Žodyje.
Ypatinga Argentinos lietuvių šventė
Lapkričio 15 d. į Luchaną suvažiavo virš keturių šimtų Argentinos lietuvių iš įvairių miestų ir bendruomenių. Patys lietuviai sakė, kad…
Susitikimai Esquel mieste Patagonijoje
Užsienio lietuvių sielovados užduotis – pasiekti visus užsienyje gyvenančius lietuvius, taip pat ir ten, kur jų yra nedaug. Tarp tokių…
Lietuviškas muziejus Patagonijoje
Įspūdinga! Taip galima apibudinti beveik 2000 km nuo Buenos Airių nutolusį lietuvišką Olgbrun muziejų Argentinos Patagonijoje. Jį įkūrė Olga ir…
Švento Andriejaus parapijoje Philadelphijoje verda gyvenimas – DRAUGAS
Pernai Švento Andriejaus lietuvių bažnyčia atšventė savo 100 metų gimtadienį. Tai kas gi vyksta parapijoje, kad vis dar gyvuojame tiek laiko?
Jėzuitai įsteigė t. Antano Saulaičio vardo stipendiją
Šį pavasarį Viešpats pasišaukė mūsų bendrabrolį, mylimą ir gerbiamą t. Antaną Saulaitį SJ. Daugeliui jis buvo tėviškas bičiulis, vidinės šviesos…
Monrealyje paminėtas Aušros Vartų parapijos ir choro 75-mečio jubiliejus
Lapkričio 1 d. Monrealyje, Kanadoje, iškilmingai paminėtas Monrealio Aušros Vartų parapijos ir parapijos choro 75 metų jubiliejus, rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Lietuvių bažnyčios užsienyje
XIX a. pabaigoje ir XX amžiuje iš Tėvynės pasitraukę lietuviai naujose šalyse kūrė savo gyvenimą, statė taip pat ir bažnyčias, kuriose rinkdavosi melstis savo kalba. Daugiausia lietuviškų bažnyčių atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje, keletas jų atsirado Pietų Amerikoje, Australijoje, Anglijoje. Lietuviška bažnyčia tapdavo ir lietuvių susibūrimo centru: parapijai priklausydavo mokyklos, aplinkui kūrėsi lietuvių klubai, atsirasdavo kepyklos, kirpyklos, kredito unijos, apsigyvendavo patys lietuviai. Bažnyčia buvo emigrantų visuomeninio gyvenimo centras. Tradiciškai lietuviai bažnyčių globėjais pasirinkdavo šv. Kazimierą, šv. Jurgį, Šiluvos ar Aušros Vartų Mergelę Mariją.
Iki XX a. pradžios pagrindinė lietuvių emigrantų kryptis buvo JAV. Ten lietuviškų bažnyčių itin gausu. Vien Pensilvanijoje, kur įsikūrė pirmoji lietuvių bendruomenė užjūryje, vienu metu veikė apie 40 lietuviškų bažnyčių, apie15 buvo Čikagoje. Dauguma lietuvių atvykdavo dirbti į didmiesčius, kur sudarė dideles bendruomenes. Ten statytos didžiulės neogotikinės ar neobarokinės bažnyčios, dydžiu pranokstančios įprastas Amerikoje. Mažesniuose miestuose buvo po vieną lietuvių parapiją, didmiesčiuose – bent po kelias. Didžiulių senų lietuviškų bažnyčių yra išlikę Čikagoje, Niujorke, Bostone, Baltimorėje, Detroite, Klivlende. Šiuo metu tik nedaugelis tarnauja lietuviams, jose meldžiamasi jau anglų ar ispanų kalbomis.…
Tarpukariu JAV apribojus imigraciją ir lietuviams pasukus į Pietų Ameriką, lietuvių bažnyčios pastatytos Argentinoje, Urugvajuje, Brazilijoje. Dalį jų pastatyti padėjo Amerikos lietuviai.
Pokariu Amerikos didmiesčių bažnyčios sulaukė daug naujų tikinčiųjų, kai atvyko patriotiškai nusiteikę, nuo sovietų persekiojimų pabėgę asmenys. Tuo laikotarpiu buvo pastatyta naujų modernių lietuvių bažnyčių. Kai kurios iš to laiko bažnyčių savo architektūra yra itin lietuviškos. Architektas Jonas Mulokas ir interjerų kūrėjas Vytautas Kazimieras Jonynas sukūrė net savotišką lietuvišką bažnyčių stilių.
Į Kanadą ir Australiją atvykę pabėgėliai apsigyveno ir tose vietose, kur seniau lietuvių nebuvo daug. Ten buvo įkurtos naujos parapijos. Australijoje vietos vyskupijos nepritarė tautinių parapijų kūrimui, todėl lietuviai dažniausiai steigė tik lietuvių namus.
Ilgainiui JAV ir Kanados lietuviai pasklido po įvairias vietas ir miestus, todėl į lietuviškas parapijas atvykti jiems tapo daug sunkiau. Be to per kelias kartas dalis nutautėdavo ir įsiliedavo į anglakalbes parapijas. Po 1990 m. į JAV atvykę lietuviai, išaugę ateistiniame sovietiniame režime, bažnyčias lankė mažiau.
XX a. paskutiniais dešimtmečiais Amerikos didmiesčiuose vyko savotiškas „tautų kraustymasis“: baltaodžiai, tarp jų lietuviai, kėlėsi į priemiesčius, o jų rajonus apgyvendino juodaodžiai ar imigrantai iš Lotynų Amerikos. Taip daug kur aplink senąsias lietuviškas bažnyčias liko gyventi tik vyresnio amžiaus lietuviai. Visgi, kur bažnyčios tebėra katalikiškos, interjeras paprastai išsaugotas, įskaitant lietuviškas detales.
(Parengta pagal http://global.truelithuania.com/lt/lithuanian-churches-abroad/ publikuotą medžiagą)
JAV lietuvių katalikų bažnyčios – ELIP (Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui)
Kanados lietuvių katalikų bažnyčios – ELIP (Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui)
