Nepilnamečių ir pažeidžiamų grupių apsauga
GALITE KREIPTIS:
Vilniaus arkivyskupija – noriupasakyti@vilnensis.lt
Kauno arkivyskupija – saugiaplinka@kaunoarkivyskupija.lt
Panevėžio vyskupija – maksvytis.s@gmail.com
Kaišiadorių vyskupija – kurija@kaisiadoriuvyskupija.lt
Šiaulių vyskupija – siauliuvyskupija.apsauga@gmail.com
Telšių vyskupija – telsiai.komisija@gmail.com
Vilkaviškio vyskupija – vkkurija@gmail.com
Arkivysk. L. Virbalo apsilankymas pas Lenkijos lietuvius
Sekmadienį, spalio 18 d., Žegarų bažnyčioje lankėsi arkivyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas lietuvių katalikų sielovadai užsienyje. Jo tarnystė…
Paminėtos Seinų kunigų seminarijos įkūrimo 200-osios metinės
Šių metų spalio 17 d. Seinuose vyko tarptautinė mokslinė konferencija, skirta paminėti Seinų kunigų seminarijos įkūrimo 200-ąsias metines.Oficialaus atidarymo metu…
Čikagos Jaunimo centro pokylis ir Lietuvių operos parodos atidarymas
Spalio 10 dieną vyko metinis teminis Čikagos Jaunimo centro pokylis. Šventinėje programoje pasirodė Čikagos lietuvių operos dainininkai bei „Dance Duo…
Sesers Elenisos Buzas, SSC šimtmečio sukaktis
Spalio 11 d. LVK delegatas užsienio lietuvių sielovadai arkivyskupas Lionginas Virbalas, SJ, aplankė seserį kazimierietę Elenisą Buzas, šį mėnesį švenčiančią…
Lietuvių kunigų rekolekcijos Kenebunkporte (ME)
Šiaurės Amerikoje dirbantys lietuviai kunigai spalio 5–8 dienomis buvo susirinkę į metines rekolekcijas – maldos ir apmąstymo laiką Kenebunkporto (ME)…
Sutvirtinimas Filadelfijos Šv. Andriejaus bažnyčioje
Spalio 4 d. Filadelfijoje vyko pamaldos, kurių metu arkivysk. Lionginas Virbalas suteikė Sutvirtinimo sakramentą vienuolikai lietuvių jaunuolių ir suaugusiųjų. Jiems…
Pamirštoji lietuvių žemė: kapinės ir saugoma atmintis (IV)
Kapinės pasakojančios istoriją Lietuviai Pensilvanijoje gyveno, dirbo ir mirė. Dažnai – per anksti, palaužti sunkaus darbo kasyklose, nors, žinoma, būdavo…
Pamirštoji lietuvių žemė: bažnyčių likimai ir atminties ženklai (III)
Parapijų ir bažnyčių likimai Bažnyčia yra ten, kur žmonės. Kai jų nebelieka, nelieka ir parapijos. Užsidarius anglies kasykloms ir nelikus…
Pamirštoji lietuvių žemė: kultūriniai ir dvasiniai pėdsakai (II)
PAMIRŠTOJI LIETUVIŲ ŽEMĖ: KULTŪRINIAI IR DVASINIAI PĖDSAKAI (II) Lietuvių muziejus Apie Lietuvą ir lietuvius Pensilvanijoje liudija nedidelis, bet su meile…
Pamirštoji lietuvių žemė: lietuvių pėdsakai Pensilvanijoje (I)
Pensilvanija – pamirštoji lietuvių žemė Pensilvanija, kadaise buvusi viena svarbiausių lietuvių emigrantų krypčių Amerikoje, šiandien dažnai lieka nuošalyje. Kažin, ar…
Dar viena ganytojiškos kelionės kryptis – Urugvajaus sostinė Montevidėjus
Emigravę lietuviai telkėsi sostinėje Iš Buenos Airių arkivyskupas Lionginas Virbalas išvyko į Urugvajaus sostinės – paskutinės ganytojiškos kelionės po Pietų…
Avežanedoje ir Tandilyje dar jaučiamas lietuvybės pulsas
Arkivyskupas L.Virbalas tęsia savo misiją Pietų Amerikoje. Rugpjūčio 20 dieną jis apsilankė Avežanedoje (Avellaneda) – Buenos Airių priemiestyje, vienoje iš…
Paskutinė lietuviška parapija Detroite – ties išlikimo riba: kodėl jai netinka įprasti matai?
Pirmadienio vakarais Detroito Dievo Apvaizdos parapijos salėje aidi krepšinio kamuolio dūžiai ir sportuojančių jaunuolių žingsniai ant medinių grindų. Jie lošia…
Arkivyskupas L. Virbalas SJ: išlaikyti tikėjimą ir lietuvybę svetur vis sunkiau
Tūkstančiai kilometrų nuo Lietuvos, bet viena bendra misija – išlaikyti lietuvybę ir tikėjimą. Rugsėjo 7–9 dienomis Vilniaus šv. Juozapo kunigų…
Tėvas Antanas ir „Bendrakeleiviai“
Elvyra Kučinskaitė, ilgametė t. Antano Saulaičio SJ bendražygė, bičiulė, drauge su juo pradėjusi išsiskyrusiųjų sielovados veiklą Lietuvoje.
Pranešimas skaitytas 2026 m. gegužės 20 d. VDU Lietuvių išeivijos instituto organizuotoje konferencijoje „Dvasios tiltų statytojai: kun. Antanas Saulaitis SJ ir jo aplinka“.
Lietuvių bažnyčios užsienyje
XIX a. pabaigoje ir XX amžiuje iš Tėvynės pasitraukę lietuviai naujose šalyse kūrė savo gyvenimą, statė taip pat ir bažnyčias, kuriose rinkdavosi melstis savo kalba. Daugiausia lietuviškų bažnyčių atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje, keletas jų atsirado Pietų Amerikoje, Australijoje, Anglijoje. Lietuviška bažnyčia tapdavo ir lietuvių susibūrimo centru: parapijai priklausydavo mokyklos, aplinkui kūrėsi lietuvių klubai, atsirasdavo kepyklos, kirpyklos, kredito unijos, apsigyvendavo patys lietuviai. Bažnyčia buvo emigrantų visuomeninio gyvenimo centras. Tradiciškai lietuviai bažnyčių globėjais pasirinkdavo šv. Kazimierą, šv. Jurgį, Šiluvos ar Aušros Vartų Mergelę Mariją.
Iki XX a. pradžios pagrindinė lietuvių emigrantų kryptis buvo JAV. Ten lietuviškų bažnyčių itin gausu. Vien Pensilvanijoje, kur įsikūrė pirmoji lietuvių bendruomenė užjūryje, vienu metu veikė apie 40 lietuviškų bažnyčių, apie15 buvo Čikagoje. Dauguma lietuvių atvykdavo dirbti į didmiesčius, kur sudarė dideles bendruomenes. Ten statytos didžiulės neogotikinės ar neobarokinės bažnyčios, dydžiu pranokstančios įprastas Amerikoje. Mažesniuose miestuose buvo po vieną lietuvių parapiją, didmiesčiuose – bent po kelias. Didžiulių senų lietuviškų bažnyčių yra išlikę Čikagoje, Niujorke, Bostone, Baltimorėje, Detroite, Klivlende. Šiuo metu tik nedaugelis tarnauja lietuviams, jose meldžiamasi jau anglų ar ispanų kalbomis.…
Tarpukariu JAV apribojus imigraciją ir lietuviams pasukus į Pietų Ameriką, lietuvių bažnyčios pastatytos Argentinoje, Urugvajuje, Brazilijoje. Dalį jų pastatyti padėjo Amerikos lietuviai.
Pokariu Amerikos didmiesčių bažnyčios sulaukė daug naujų tikinčiųjų, kai atvyko patriotiškai nusiteikę, nuo sovietų persekiojimų pabėgę asmenys. Tuo laikotarpiu buvo pastatyta naujų modernių lietuvių bažnyčių. Kai kurios iš to laiko bažnyčių savo architektūra yra itin lietuviškos. Architektas Jonas Mulokas ir interjerų kūrėjas Vytautas Kazimieras Jonynas sukūrė net savotišką lietuvišką bažnyčių stilių.
Į Kanadą ir Australiją atvykę pabėgėliai apsigyveno ir tose vietose, kur seniau lietuvių nebuvo daug. Ten buvo įkurtos naujos parapijos. Australijoje vietos vyskupijos nepritarė tautinių parapijų kūrimui, todėl lietuviai dažniausiai steigė tik lietuvių namus.
Ilgainiui JAV ir Kanados lietuviai pasklido po įvairias vietas ir miestus, todėl į lietuviškas parapijas atvykti jiems tapo daug sunkiau. Be to per kelias kartas dalis nutautėdavo ir įsiliedavo į anglakalbes parapijas. Po 1990 m. į JAV atvykę lietuviai, išaugę ateistiniame sovietiniame režime, bažnyčias lankė mažiau.
XX a. paskutiniais dešimtmečiais Amerikos didmiesčiuose vyko savotiškas „tautų kraustymasis“: baltaodžiai, tarp jų lietuviai, kėlėsi į priemiesčius, o jų rajonus apgyvendino juodaodžiai ar imigrantai iš Lotynų Amerikos. Taip daug kur aplink senąsias lietuviškas bažnyčias liko gyventi tik vyresnio amžiaus lietuviai. Visgi, kur bažnyčios tebėra katalikiškos, interjeras paprastai išsaugotas, įskaitant lietuviškas detales.
(Parengta pagal http://global.truelithuania.com/lt/lithuanian-churches-abroad/ publikuotą medžiagą)
JAV lietuvių katalikų bažnyčios – ELIP (Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui)
Kanados lietuvių katalikų bažnyčios – ELIP (Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui)


















