Išrinktas popiežius Leonas XIV
Habemus papam!
Antrąją konklavos dieną buvo išrinktas naujasis popiežius, kardinolas ROBERTAS FRANCIS PREVOSTAS, pasirinkęs Leono XIV vardą.
Sutvirtinimo teikimo iškilmė Mississaugoje
Sekmadienį, gegužės 25 d. Mississaugos Lietuvos kankinių parapijoje buvo teikiamas Sutvirtinimo sakramentas. Sutvirtinimą priėmė penki įvairaus amžiaus katalikai. Jiems pasiruošti…
Lietuvių katalikų bendruomenė Konektikute
Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) delegatas užsienio lietuvių sielovadai, arkivyskupas Lionginas Virbalas, SJ gegužės 22 d. susitiko su Hartfordo (Konektikuto valstija,…
Lietuvių kunigų rekolekcijos Amerikoje
2025 m. gegužės 20–22 dienomis Putname (Konektikuto valstija, JAV), Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vienuolyne, vyko Amerikoje dirbančių…
Airijos lietuviai šventė Motinos dieną
Airijoje gyvena viena didžiausių lietuvių bendruomenių Europoje. Vien oficialiais duomenimis čia apsistojo virš 40 tūkstančių Lietuvos piliečių, o kai kurių manymu jų galėtų būti apie 70 tūkstančių.
Lietuvių katalikų sielovada Airijoje rūpinasi iš Telšių vyskupijos atvykęs kunigas Ramūnas Gerdauskas.
Arkivysk. Liongino Virbalo, SJ Velykų sveikinimas
„Linkiu mums Velykų žvilgsnio,
kuris mirtyje įžvelgtų gyvenimą,
kaltėje – atleidimą,
susiskaldyme – vienybę,
žaizdose – išgydymą. (…)
Ir dar linkiu mums visiems
Velykų stiprybės ir ramybės,
šviesos, vilties ir tikėjimo,
kad gyvenimas yra stipresnis už mirtį.“
Susitikimas dėl Kristaus Atsimainymo bažnyčios Niujorke ateities
Kovo 18 d. Bruklino vyskupijos kurijoje LVK delegatas užsienio lietuvių sielovadai arkivysk. Lionginas Virbalas susitiko su Bruklino vyskupu Robert Brennan ir generaliniu vikaru Joseph Grimaldi. Susitikime taip pat dalyvavo kun. Valdemaras Lisovskis ir Giedrė Kumpikaitė.
Punskietei Julijai religijos praktikavimo skirtis Lietuvoje sukėlė šoką: reikėjo priprasti
Julija gimė ir augo istorinėse Lietuvos žemėse – Punske. Sako, čia gimė ir augo jos tėvai, seneliai, proseneliai. Punskas priklauso…
Market parko lietuvių rajonas Čikagoje, Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia, Seserys Kazimierietės
LRT laida „Stop juosta“ – apie išskirtinę Čikagos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią, Seseris Kazimierietes ir jų įsteigėją ses. Mariją…
Lietuvių bažnyčios užsienyje
XIX a. pabaigoje ir XX amžiuje iš Tėvynės pasitraukę lietuviai naujose šalyse kūrė savo gyvenimą, statė taip pat ir bažnyčias, kuriose rinkdavosi melstis savo kalba. Daugiausia lietuviškų bažnyčių atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje, keletas jų atsirado Pietų Amerikoje, Australijoje, Anglijoje. Lietuviška bažnyčia tapdavo ir lietuvių susibūrimo centru: parapijai priklausydavo mokyklos, aplinkui kūrėsi lietuvių klubai, atsirasdavo kepyklos, kirpyklos, kredito unijos, apsigyvendavo patys lietuviai. Bažnyčia buvo emigrantų visuomeninio gyvenimo centras. Tradiciškai lietuviai bažnyčių globėjais pasirinkdavo šv. Kazimierą, šv. Jurgį, Šiluvos ar Aušros Vartų Mergelę Mariją.
Iki XX a. pradžios pagrindinė lietuvių emigrantų kryptis buvo JAV. Ten lietuviškų bažnyčių itin gausu. Vien Pensilvanijoje, kur įsikūrė pirmoji lietuvių bendruomenė užjūryje, vienu metu veikė apie 40 lietuviškų bažnyčių, apie15 buvo Čikagoje. Dauguma lietuvių atvykdavo dirbti į didmiesčius, kur sudarė dideles bendruomenes. Ten statytos didžiulės neogotikinės ar neobarokinės bažnyčios, dydžiu pranokstančios įprastas Amerikoje. Mažesniuose miestuose buvo po vieną lietuvių parapiją, didmiesčiuose – bent po kelias. Didžiulių senų lietuviškų bažnyčių yra išlikę Čikagoje, Niujorke, Bostone, Baltimorėje, Detroite, Klivlende. Šiuo metu tik nedaugelis tarnauja lietuviams, jose meldžiamasi jau anglų ar ispanų kalbomis.…
Tarpukariu JAV apribojus imigraciją ir lietuviams pasukus į Pietų Ameriką, lietuvių bažnyčios pastatytos Argentinoje, Urugvajuje, Brazilijoje. Dalį jų pastatyti padėjo Amerikos lietuviai.
Pokariu Amerikos didmiesčių bažnyčios sulaukė daug naujų tikinčiųjų, kai atvyko patriotiškai nusiteikę, nuo sovietų persekiojimų pabėgę asmenys. Tuo laikotarpiu buvo pastatyta naujų modernių lietuvių bažnyčių. Kai kurios iš to laiko bažnyčių savo architektūra yra itin lietuviškos. Architektas Jonas Mulokas ir interjerų kūrėjas Vytautas Kazimieras Jonynas sukūrė net savotišką lietuvišką bažnyčių stilių.
Į Kanadą ir Australiją atvykę pabėgėliai apsigyveno ir tose vietose, kur seniau lietuvių nebuvo daug. Ten buvo įkurtos naujos parapijos. Australijoje vietos vyskupijos nepritarė tautinių parapijų kūrimui, todėl lietuviai dažniausiai steigė tik lietuvių namus.
Ilgainiui JAV ir Kanados lietuviai pasklido po įvairias vietas ir miestus, todėl į lietuviškas parapijas atvykti jiems tapo daug sunkiau. Be to per kelias kartas dalis nutautėdavo ir įsiliedavo į anglakalbes parapijas. Po 1990 m. į JAV atvykę lietuviai, išaugę ateistiniame sovietiniame režime, bažnyčias lankė mažiau.
XX a. paskutiniais dešimtmečiais Amerikos didmiesčiuose vyko savotiškas „tautų kraustymasis“: baltaodžiai, tarp jų lietuviai, kėlėsi į priemiesčius, o jų rajonus apgyvendino juodaodžiai ar imigrantai iš Lotynų Amerikos. Taip daug kur aplink senąsias lietuviškas bažnyčias liko gyventi tik vyresnio amžiaus lietuviai. Visgi, kur bažnyčios tebėra katalikiškos, interjeras paprastai išsaugotas, įskaitant lietuviškas detales.
(Parengta pagal http://global.truelithuania.com/lt/lithuanian-churches-abroad/ publikuotą medžiagą)
JAV lietuvių katalikų bažnyčios – ELIP (Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui)
Kanados lietuvių katalikų bažnyčios – ELIP (Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui)
