Laiškas Maldos už lietuvius pasaulyje dienai
Brangūs broliai ir seserys Lietuvoje ir visame pasaulyje,
ne kartą esame patyrę, kaip gera būti kartu ir kaip svarbu išlikti vieningiems. Džiaugiamės dainų ir šokių šventėmis Lietuvoje ir diasporoje, įvairiose šalyse rengiamomis lietuvių dienomis. Reikšminga susiburti bendrai maldai parapijose ir bažnyčiose ne tik per didžiąsias šventes, bet ir kiekvieną sekmadienį. Kaip visuomet, artimiausią šv. Kazimiero, Lietuvos Globėjo šventei sekmadienį – šiemet kovo 1 d. – jungsimės į bendrą maldą prašydami Dievo palaimos lietuviams visame pasaulyje.
Krizmos Mišios Bostono Šventojo Kryžiaus katedroje
2026 m. kovo 31 d. Bostono Šventojo Kryžiaus katedroje įvyko vienos iškilmingiausių liturginių metų pamaldų – Krizmos Mišios, kurias transliavo…
Išskirtinės pamaldos Waterbury Šv. Juozapo bažnyčioje
Verbų sekmadienio popietę Waterbury Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia Konektikute vėl prisipildė gyvybės. Apie pusantro šimto žmonių susirinko į šią šventovę,…
Verbų sekmadienio šv. Mišios Bostono lietuvių parapijoje
Lankydamasis Bostone, arkivyskupas Lionginas Virbalas Verbų sekmadienį dalyvavo pamaldose Bostono Šv. Petro lietuvių bažnyčioje. Kaip ir kiekvieną sekmadienį, čia vyksta…
Lietuvybė ir tikėjimas Dubline
Kovo vidurys Airijos lietuvių bendruomenei tapo ypatingu susitelkimo laiku, kuriame persipynė valstybingumo šventė, istorinė atmintis ir dvasinis atsinaujinimas. Minint Lietuvos…
Arkivysk. Liongino Virbalo SJ pamokslas Vilniaus arkikatedroje
Mieli tikintieji, mieli lietuviai,artėjant šv. Kazimiero – Lietuvos Globėjo iškilmei vėl jį prisimename, meldžiamės prie jo kapo ir išsakome prašymus…
Sausio 13-osios minėjimai Amerikoje
Šiemet sukako 35 metai nuo 1991 m. sausį įvykdytų sovietų (rusų) represijų prieš Lietuvos žmones. Šiai sukakčiai paminėti Sausio 13-osios…
Pal. J. Matulaičio misijos Lemonte kunigas A. Sederevičius SJ: „Maldoje visi esame čia pat, malda mus vienija“
Kunigas ARTŪRAS SEDEREVIČIUS SJ dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako, kad ši diena yra proga padėkoti už lietuvių bendruomenių aktyvumą užsienyje ir paprašyti Dievo globos ieškantiems savo kelio svetimoje šalyje, kad šie žmonės neprarastų ryšio su savo kilme.
Lietuvių bažnyčios užsienyje
XIX a. pabaigoje ir XX amžiuje iš Tėvynės pasitraukę lietuviai naujose šalyse kūrė savo gyvenimą, statė taip pat ir bažnyčias, kuriose rinkdavosi melstis savo kalba. Daugiausia lietuviškų bažnyčių atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje, keletas jų atsirado Pietų Amerikoje, Australijoje, Anglijoje. Lietuviška bažnyčia tapdavo ir lietuvių susibūrimo centru: parapijai priklausydavo mokyklos, aplinkui kūrėsi lietuvių klubai, atsirasdavo kepyklos, kirpyklos, kredito unijos, apsigyvendavo patys lietuviai. Bažnyčia buvo emigrantų visuomeninio gyvenimo centras. Tradiciškai lietuviai bažnyčių globėjais pasirinkdavo šv. Kazimierą, šv. Jurgį, Šiluvos ar Aušros Vartų Mergelę Mariją.
Iki XX a. pradžios pagrindinė lietuvių emigrantų kryptis buvo JAV. Ten lietuviškų bažnyčių itin gausu. Vien Pensilvanijoje, kur įsikūrė pirmoji lietuvių bendruomenė užjūryje, vienu metu veikė apie 40 lietuviškų bažnyčių, apie15 buvo Čikagoje. Dauguma lietuvių atvykdavo dirbti į didmiesčius, kur sudarė dideles bendruomenes. Ten statytos didžiulės neogotikinės ar neobarokinės bažnyčios, dydžiu pranokstančios įprastas Amerikoje. Mažesniuose miestuose buvo po vieną lietuvių parapiją, didmiesčiuose – bent po kelias. Didžiulių senų lietuviškų bažnyčių yra išlikę Čikagoje, Niujorke, Bostone, Baltimorėje, Detroite, Klivlende. Šiuo metu tik nedaugelis tarnauja lietuviams, jose meldžiamasi jau anglų ar ispanų kalbomis.…
Tarpukariu JAV apribojus imigraciją ir lietuviams pasukus į Pietų Ameriką, lietuvių bažnyčios pastatytos Argentinoje, Urugvajuje, Brazilijoje. Dalį jų pastatyti padėjo Amerikos lietuviai.
Pokariu Amerikos didmiesčių bažnyčios sulaukė daug naujų tikinčiųjų, kai atvyko patriotiškai nusiteikę, nuo sovietų persekiojimų pabėgę asmenys. Tuo laikotarpiu buvo pastatyta naujų modernių lietuvių bažnyčių. Kai kurios iš to laiko bažnyčių savo architektūra yra itin lietuviškos. Architektas Jonas Mulokas ir interjerų kūrėjas Vytautas Kazimieras Jonynas sukūrė net savotišką lietuvišką bažnyčių stilių.
Į Kanadą ir Australiją atvykę pabėgėliai apsigyveno ir tose vietose, kur seniau lietuvių nebuvo daug. Ten buvo įkurtos naujos parapijos. Australijoje vietos vyskupijos nepritarė tautinių parapijų kūrimui, todėl lietuviai dažniausiai steigė tik lietuvių namus.
Ilgainiui JAV ir Kanados lietuviai pasklido po įvairias vietas ir miestus, todėl į lietuviškas parapijas atvykti jiems tapo daug sunkiau. Be to per kelias kartas dalis nutautėdavo ir įsiliedavo į anglakalbes parapijas. Po 1990 m. į JAV atvykę lietuviai, išaugę ateistiniame sovietiniame režime, bažnyčias lankė mažiau.
XX a. paskutiniais dešimtmečiais Amerikos didmiesčiuose vyko savotiškas „tautų kraustymasis“: baltaodžiai, tarp jų lietuviai, kėlėsi į priemiesčius, o jų rajonus apgyvendino juodaodžiai ar imigrantai iš Lotynų Amerikos. Taip daug kur aplink senąsias lietuviškas bažnyčias liko gyventi tik vyresnio amžiaus lietuviai. Visgi, kur bažnyčios tebėra katalikiškos, interjeras paprastai išsaugotas, įskaitant lietuviškas detales.
(Parengta pagal http://global.truelithuania.com/lt/lithuanian-churches-abroad/ publikuotą medžiagą)
JAV lietuvių katalikų bažnyčios – ELIP (Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui)
Kanados lietuvių katalikų bažnyčios – ELIP (Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui)
