Maldos metai
Popiežius Pranciškus apie maldą
„Malda yra pirmoji vilties jėga. Meldžiatės ir viltis auga, juda pirmyn. Sakyčiau, kad malda atveria duris vilčiai. Viltis yra, bet savo malda atveriu duris“ (Bendroji audiencija, 2020 m. gegužės 20 d.).
Užsienio lietuvių kapelionų susitikimas Kaune
Rugsėjo 9–11d. Kauno kunigų seminarijoje vyko tradicinis užsienio lietuviams patarnaujančių katalikų kunigų susitikimas. Jame dalyvavo daugiausia Europos šalyse dirbantys kunigai,…
Arkivyskupas L. Virbalas: „Nėra monolitinės išeivijos, yra be galo sudėtinga ir įvairi išeivija“
Liepos pradžioje švenčiame Dainų šventės šimtmetį, subūrusį daugybę lietuvių iš pačių skirtingiausių pasaulio kampelių. Pirmoji Dainų šventė įvyko dar 1924…
Vienuoliniai įžadai Tiberiados bendruomenėje
Apie kitokį, brangų jauno žmogaus pasirinkimą liudija Kauno arkivyskupijos Jono Pauliaus II bendruomenė, pasidalydama džiaugsmu, kurį patyrė vienuoliniuose įžaduose Balgijoje…
Pasikeitimai Norvegijos lietuvių sielovadoje
Telšių vyskupijos kun. Ramūnas Norkus baigė savo misiją Norvegijoje. Jis tris metus vykdavo į Oslą ir netoli esančius miestus, aukojo…
Malda už lietuvius pasaulyje Vilniaus arkikatedroje
Arkivyskupo Liongino Virbalo SJ pamokslas 2024 m. birželio 30 d. Vilniaus arkikatedroje meldžiantis už lietuvius pasaulyje Gerbiamas arkivyskupe Gintarai, brangūs…
Viešnagė Liuksemburgo lietuvių bendruomenėje
Birželio 14–16 d. Liuksemburge gyvenantiems lietuviams buvo didelė šventė – lankėsi arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ. Jis susitiko su besirengiančiais Pirmajai…
Punskietei Julijai religijos praktikavimo skirtis Lietuvoje sukėlė šoką: reikėjo priprasti
Julija gimė ir augo istorinėse Lietuvos žemėse – Punske. Sako, čia gimė ir augo jos tėvai, seneliai, proseneliai. Punskas priklauso…
Market parko lietuvių rajonas Čikagoje, Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia, Seserys Kazimierietės
LRT laida „Stop juosta“ – apie išskirtinę Čikagos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią, Seseris Kazimierietes ir jų įsteigėją ses. Mariją…
Lietuvių bažnyčios užsienyje
XIX a. pabaigoje ir XX amžiuje iš Tėvynės pasitraukę lietuviai naujose šalyse kūrė savo gyvenimą, statė taip pat ir bažnyčias, kuriose rinkdavosi melstis savo kalba. Daugiausia lietuviškų bažnyčių atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje, keletas jų atsirado Pietų Amerikoje, Australijoje, Anglijoje. Lietuviška bažnyčia tapdavo ir lietuvių susibūrimo centru: parapijai priklausydavo mokyklos, aplinkui kūrėsi lietuvių klubai, atsirasdavo kepyklos, kirpyklos, kredito unijos, apsigyvendavo patys lietuviai. Bažnyčia buvo emigrantų visuomeninio gyvenimo centras. Tradiciškai lietuviai bažnyčių globėjais pasirinkdavo šv. Kazimierą, šv. Jurgį, Šiluvos ar Aušros Vartų Mergelę Mariją.
Iki XX a. pradžios pagrindinė lietuvių emigrantų kryptis buvo JAV. Ten lietuviškų bažnyčių itin gausu. Vien Pensilvanijoje, kur įsikūrė pirmoji lietuvių bendruomenė užjūryje, vienu metu veikė apie 40 lietuviškų bažnyčių, apie15 buvo Čikagoje. Dauguma lietuvių atvykdavo dirbti į didmiesčius, kur sudarė dideles bendruomenes. Ten statytos didžiulės neogotikinės ar neobarokinės bažnyčios, dydžiu pranokstančios įprastas Amerikoje. Mažesniuose miestuose buvo po vieną lietuvių parapiją, didmiesčiuose – bent po kelias. Didžiulių senų lietuviškų bažnyčių yra išlikę Čikagoje, Niujorke, Bostone, Baltimorėje, Detroite, Klivlende. Šiuo metu tik nedaugelis tarnauja lietuviams, jose meldžiamasi jau anglų ar ispanų kalbomis.…
Tarpukariu JAV apribojus imigraciją ir lietuviams pasukus į Pietų Ameriką, lietuvių bažnyčios pastatytos Argentinoje, Urugvajuje, Brazilijoje. Dalį jų pastatyti padėjo Amerikos lietuviai.
Pokariu Amerikos didmiesčių bažnyčios sulaukė daug naujų tikinčiųjų, kai atvyko patriotiškai nusiteikę, nuo sovietų persekiojimų pabėgę asmenys. Tuo laikotarpiu buvo pastatyta naujų modernių lietuvių bažnyčių. Kai kurios iš to laiko bažnyčių savo architektūra yra itin lietuviškos. Architektas Jonas Mulokas ir interjerų kūrėjas Vytautas Kazimieras Jonynas sukūrė net savotišką lietuvišką bažnyčių stilių.
Į Kanadą ir Australiją atvykę pabėgėliai apsigyveno ir tose vietose, kur seniau lietuvių nebuvo daug. Ten buvo įkurtos naujos parapijos. Australijoje vietos vyskupijos nepritarė tautinių parapijų kūrimui, todėl lietuviai dažniausiai steigė tik lietuvių namus.
Ilgainiui JAV ir Kanados lietuviai pasklido po įvairias vietas ir miestus, todėl į lietuviškas parapijas atvykti jiems tapo daug sunkiau. Be to per kelias kartas dalis nutautėdavo ir įsiliedavo į anglakalbes parapijas. Po 1990 m. į JAV atvykę lietuviai, išaugę ateistiniame sovietiniame režime, bažnyčias lankė mažiau.
XX a. paskutiniais dešimtmečiais Amerikos didmiesčiuose vyko savotiškas „tautų kraustymasis“: baltaodžiai, tarp jų lietuviai, kėlėsi į priemiesčius, o jų rajonus apgyvendino juodaodžiai ar imigrantai iš Lotynų Amerikos. Taip daug kur aplink senąsias lietuviškas bažnyčias liko gyventi tik vyresnio amžiaus lietuviai. Visgi, kur bažnyčios tebėra katalikiškos, interjeras paprastai išsaugotas, įskaitant lietuviškas detales.
(Parengta pagal http://global.truelithuania.com/lt/lithuanian-churches-abroad/ publikuotą medžiagą)
JAV lietuvių katalikų bažnyčios – ELIP (Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui)
Kanados lietuvių katalikų bažnyčios – ELIP (Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui)
THE HOLY SEE
Bernardinai
Mažoji studija
Marijos radijas
Paveldas
Artuma
Ateitis
Žodis tarp mūsų
Katalikų pasaulio leidiniai
Vatikano žinios
Kristoteka
MAGNIFICAT
Valandų Liturgija
Maldynas
Katekizmas
EIS.katalikai.lt
Biblija
Lietuvos vyskupų konferencija
katalikai.lt
