Ką reiškia Šventosios Dvasios dovanos?
Jėzus kalbėjo: „Globėjas – Šventoji Dvasia,
kurį mano vardu Tėvas atsiųs, –
jis išmokys jus visko ir viską primins,
ką esu jums pasakęs.“ (Jn 14, 26)
Šventoji Dvasia per Sutvirtinimo sakramentą suteikia savo dovanų – tarsi įrankių rinkinį gyvenimui. Jos nėra abstrakčios, o veikia čia ir dabar – tavo širdyje, santykiuose su kitais ir kasdienybėje.
Lietuviškas Niujorkas
Lietuvių yra visur – dažna frazė lankantis bet kokioje šalyje. Nenuostabu, kad ir tokiame milžiniškame mieste, kaip Niujorkas, gali nuolat…
Religinės Šalpos posėdžiai ir susitikimas su Bruklino vyskupu
Gegužės 12–13 dienomis Niujorke vyko Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos posėdžiai, per kuriuos buvo aptarta finansinė šios organizacijos situacija, priimti pataisyti…
Lietuvių katalikų sielovada Norvegijoje
Gegužės 9 d. arkivyskupas L. Virbalas susitiko su Oslo vyskupu Fredrik Hansen. Jis tik praėjusiais metais perėmė šias pareigas ir…
Motinos diena ir Sutvirtinimo sakramentas Londone
Gegužės 3 d. Londono Šv. Kazimiero bažnyčioje Sutvirtinimą priėmė beveik keturios dešimtys jaunuolių ir keliolika suaugusiųjų. Daliai jų tai buvo…
Suvalkų lietuvių pagrindinei mokyklai suteiktas „Vienybės“ vardas
2023 m. gruodžio 1 d. duris atvėrė Suvalkų lietuvių pagrindinė mokykla, kurią kūrė Lenkijos lietuvių bendruomenės valdyba, steigė Vyskupo Antano…
Arkivysk. Liongino Virbalo, SJ apsilankymas Čikagoje ir Lemonte
Balandžio 11 d. Dviguba sukaktis subūrė bendruomenę Palaimintojo Jurgio Matulaičio lietuvių katalikų misija šiemet iškilmingai ir šiltai paminėjo dvigubą sukaktį…
Pal. J. Matulaičio misijos Lemonte kunigas A. Sederevičius SJ: „Maldoje visi esame čia pat, malda mus vienija“
Kunigas ARTŪRAS SEDEREVIČIUS SJ dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako, kad ši diena yra proga padėkoti už lietuvių bendruomenių aktyvumą užsienyje ir paprašyti Dievo globos ieškantiems savo kelio svetimoje šalyje, kad šie žmonės neprarastų ryšio su savo kilme.
Lietuvių bažnyčios užsienyje
XIX a. pabaigoje ir XX amžiuje iš Tėvynės pasitraukę lietuviai naujose šalyse kūrė savo gyvenimą, statė taip pat ir bažnyčias, kuriose rinkdavosi melstis savo kalba. Daugiausia lietuviškų bažnyčių atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje, keletas jų atsirado Pietų Amerikoje, Australijoje, Anglijoje. Lietuviška bažnyčia tapdavo ir lietuvių susibūrimo centru: parapijai priklausydavo mokyklos, aplinkui kūrėsi lietuvių klubai, atsirasdavo kepyklos, kirpyklos, kredito unijos, apsigyvendavo patys lietuviai. Bažnyčia buvo emigrantų visuomeninio gyvenimo centras. Tradiciškai lietuviai bažnyčių globėjais pasirinkdavo šv. Kazimierą, šv. Jurgį, Šiluvos ar Aušros Vartų Mergelę Mariją.
Iki XX a. pradžios pagrindinė lietuvių emigrantų kryptis buvo JAV. Ten lietuviškų bažnyčių itin gausu. Vien Pensilvanijoje, kur įsikūrė pirmoji lietuvių bendruomenė užjūryje, vienu metu veikė apie 40 lietuviškų bažnyčių, apie15 buvo Čikagoje. Dauguma lietuvių atvykdavo dirbti į didmiesčius, kur sudarė dideles bendruomenes. Ten statytos didžiulės neogotikinės ar neobarokinės bažnyčios, dydžiu pranokstančios įprastas Amerikoje. Mažesniuose miestuose buvo po vieną lietuvių parapiją, didmiesčiuose – bent po kelias. Didžiulių senų lietuviškų bažnyčių yra išlikę Čikagoje, Niujorke, Bostone, Baltimorėje, Detroite, Klivlende. Šiuo metu tik nedaugelis tarnauja lietuviams, jose meldžiamasi jau anglų ar ispanų kalbomis.…
Tarpukariu JAV apribojus imigraciją ir lietuviams pasukus į Pietų Ameriką, lietuvių bažnyčios pastatytos Argentinoje, Urugvajuje, Brazilijoje. Dalį jų pastatyti padėjo Amerikos lietuviai.
Pokariu Amerikos didmiesčių bažnyčios sulaukė daug naujų tikinčiųjų, kai atvyko patriotiškai nusiteikę, nuo sovietų persekiojimų pabėgę asmenys. Tuo laikotarpiu buvo pastatyta naujų modernių lietuvių bažnyčių. Kai kurios iš to laiko bažnyčių savo architektūra yra itin lietuviškos. Architektas Jonas Mulokas ir interjerų kūrėjas Vytautas Kazimieras Jonynas sukūrė net savotišką lietuvišką bažnyčių stilių.
Į Kanadą ir Australiją atvykę pabėgėliai apsigyveno ir tose vietose, kur seniau lietuvių nebuvo daug. Ten buvo įkurtos naujos parapijos. Australijoje vietos vyskupijos nepritarė tautinių parapijų kūrimui, todėl lietuviai dažniausiai steigė tik lietuvių namus.
Ilgainiui JAV ir Kanados lietuviai pasklido po įvairias vietas ir miestus, todėl į lietuviškas parapijas atvykti jiems tapo daug sunkiau. Be to per kelias kartas dalis nutautėdavo ir įsiliedavo į anglakalbes parapijas. Po 1990 m. į JAV atvykę lietuviai, išaugę ateistiniame sovietiniame režime, bažnyčias lankė mažiau.
XX a. paskutiniais dešimtmečiais Amerikos didmiesčiuose vyko savotiškas „tautų kraustymasis“: baltaodžiai, tarp jų lietuviai, kėlėsi į priemiesčius, o jų rajonus apgyvendino juodaodžiai ar imigrantai iš Lotynų Amerikos. Taip daug kur aplink senąsias lietuviškas bažnyčias liko gyventi tik vyresnio amžiaus lietuviai. Visgi, kur bažnyčios tebėra katalikiškos, interjeras paprastai išsaugotas, įskaitant lietuviškas detales.
(Parengta pagal http://global.truelithuania.com/lt/lithuanian-churches-abroad/ publikuotą medžiagą)
JAV lietuvių katalikų bažnyčios – ELIP (Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui)
Kanados lietuvių katalikų bažnyčios – ELIP (Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui)
