Užsienio lietuvių sielovados tikslas yra skatinti užsienyje gyvenančių lietuvių dvasinį, religinį gyvenimą, bendruomeniškumą ir lietuviškų katalikiškų tradicijų išlaikymą.
Mūsų užduotis, drauge rūpintis krikščionišku ugdymu, talkinti užsienyje dirbantiems lietuviams kunigams, palaikyti ryšį tarp Lietuvos vyskupų konferencijos ir užsienio lietuvių bendruomenių, o taip pat ir su užsienio šalių vyskupijomis, kurių teritorijoje gyvena lietuviai.
Arkivyskupas Lionginas Virbalas, SJ
Nuo 2023 m. sausio 26 d. yra Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai.
Prelatas Edmundas Putrimas (1959–2022)
2003 m. buvo paskirtas Lietuvos vyskupų konferencijos delegatu užsienio lietuvių sielovadai, kuriai nuoširdžiai atsidavęs prelatas negailėjo savo jėgų rūpindamasis užsienio lietuvių dvasiniu augimu. Lankė lietuviškas parapijas, misijas ir bendruomenes, koordinavo ir palaikė jaunimo sielovadinę ir tautinę veiklą, teikė pagalbą lietuviams, įkalintiems kalėjimuose visame pasaulyje.
Vyskupas Paulius Baltakis (1925–2019)
1984–2003 metais rūpinosi užsienio lietuvių katalikų sielovada. Jis buvo pirmasis vyskupas, paskirtas tokioms pareigoms. 1988 m. įkūrė Lietuvių sielovados tarybą, biuletenį Vyskupo informacija. Nuo 1986 m. buvo Lietuvos katalikų religinės šalpos ir Lietuvių informacinio centro pirmininkas.
ISTORIJA
XIX a. antroje pusėje prasidėjo masinė Lietuvos gyventojų emigracija į užsieni ir, visų pirma, į Jungtines Amerikos Valstijas, kur išvyko beveik ketvirtadalis tautos. Tiesa, istoriniuose šaltiniuose matome, kad emigracijos pradžios būta dar XVII amžiuje.
Apie išeivius iš Lietuvos į JAV užsimena dar S. Daukantas: „Toje pačioje gadynėje (XVII a.) dar ta minavotina notis nutiko Lietuvos tautoje, jog daugybė lietuviško svieto išsidangino į Ameriką, nesgi viršiaus minavojau, jog didžturčiai Lietuvoje svietą vergė, kursai vengdamas nuo tos vergybos muko į Kuršą, kuriame kunigaikščiai didžiai išmintingai rėdės ir savo valstiečiuose žmonių nei baudžiavomis, nei didžiomis donėmis nesunkino“
Per pusantro šimto metų iš Lietuvos išvyko ir labai daug lietuvių, kurie įvairiausiose pasaulio šalyse. Įvairiuose kraštuose kurėsi ir tebesikuria lietuvių bendruomenės, skirtingos savo istorine patirtimi, svoriu visuomenėje. Pasaulio lietuvių bendruomenės žemėlapyje – gerokai per 30 valstybių, kuriose susibūrė lietuviai. Didžiausia išeivijos dalis gyvena JAV, pastaraisiais metais didžiausi srautai lietuvių išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją, Airiją, Ispaniją.
Lietuvių bendruomenės veikia Airijoje, Argentinoje, Austrijoje, Australijoje, Baltarusijoje, Belgijoje, Brazilijoje, Čekijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Graikijoje, Gruzijoje, Ispanijoje, Italijoje, JAV, Lenkijoje, Moldavijoje, Naujojoje Zelandijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Kaliningrado (Karaliaučiaus) srityje, Švedijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje, Urugvajuje, Uzbekijoje, Venesueloje, Vengrijoje, Vokietijoje.
Lietuvių emigrantų kultūrinė veikla pradėta vystyti XIX a. 8-jame dešimtmetyje ir iki Pirmojo pasaulio karo pasiekė reikšmingų laimėjimų. 1875 m. buvo išspausdinta pirmoji JAV lietuvių knyga, 1879 m. pradėtas leisti pirmasis lietuvių laikraštis „Gazieta lietuviška“. 1885 m. organizuotas pirmasis lietuvių pučiamųjų orkestras „Benas“, 1894 m. – pirmasis Amerikos lietuvių choras. 1889 m. pastatytas pirmasis lietuviškas spektaklis. 1910 m. Čikagoje kompozitorius Mikas Petrauskas įsteigė pirmąją lietuvišką konservatoriją. XIX a. 9-jame dešimtmetyje JAV lietuvių kolonijose buvo įkurtos lietuvių Romos katalikų parapijos, kuriose tapo lietuvių bendruomenių švietimo ir kultūros centrais. Parapijose buvo įsteigtos kultūros organizacijos, meno saviveiklos rateliai, lietuvių sekmadieninės mokyklos.
Išeivija stengėsi išlaikyti ne tik tikėjimą, bet ir lietuvišką dvasią ir papročius. Išeivijos indėlis buvo itin ryškus Lietuvai kovojant už laisvę, pasipriešinant sovietinei okupacijai ir vėliau, atkūrus Nepriklausomą Lietuvą.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę nemažai lietuvių dėl įvairių priežasčių vėl išvyko gyventi ir dirbti užsienyje. XXI a. emigrantai įvairiuose kraštuose kuria savas mokyklas, leidžia savąją spaudą arba prisideda prie anksčiau leidžiamų laikraščių, kuria internetinius tinklus ryšiui su savos bendruomenės nariais palaikyti ir ryšiams su Lietuva sustiprinti.
Lietuvos istorija neatskiriama nuo išeivijos. Kad Lietuva ir ateityje išliktų gyvybinga ir stipri šalis, savo žiniomis, patirtimi, darbu taip pat reikšmingai gali prisidėti ir užsienyje gyvenantys mūsų tautiečiai, ką jau įrodė istorija.
Labai svarbu, kad jie palaikytų savo katalikišką tapatybę ir puoselėtų religinį bei kultūrinį paveldą. Tai ne tik išeivijos, bet mūsų visų bendras tikslas, kuriam kviečiu pagal galimybes ir išgales. Pasitikėkime Dievu ir pasisemti vilties, paveskime Jam visus savo rūpesčius, neužmiršdami pasirūpinti ir kitu, šalia esančiu. Taip gali įvykti autentiškas susitikimas su Dievu, savimi pačiu ir kitais žmonėmis“ (arkivysk. Lionginas Virbalas, SJ).
Senoji sielovada.org svetainė: https://lietuviai.ca/S2/sielovada.php