Arkivysk. Liongino Virbalo, SJ Kalėdinis sveikinimas

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Kalėdų šventė kasmet primena paprastą ir kartu labai svarbią tiesą: Dievas ateina pas mus. Jis nepasilieka tolimas ir nepasiekiamas, o tampa artimas Jėzuje Kristuje – amžinajame Žodyje. Sekmadieniais Mišiose vis kartojame prieš septyniolika amžių suformuluotą tikėjimo išpažinimą: Dievo Sūnus „dėl mūsų, žmonių, dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus. Šventosios Dvasios veikimu priėmė kūną iš Mergelės Marijos ir tapo žmogumi.“

Kai mus pasiekia žinios apie karą Ukrainoje ar Artimuosiuose Rytuose, kai matome neteisybę, patiriame grėsmingą gamtos stichiją ir esame neramūs dėl ateities, ši žinia dar reikalingesnė, nes tokiame pasaulyje lengva prarasti viltį, netgi tikėjimą. Tačiau besibaigiantys Jubiliejiniai metai mus mokė kreiptis į vienintelę didžiąją Viltį – Viešpatį Jėzų. Jis dovanoja mums atleidimą ir tvirtai žada amžinąjį gyvenimą, o Jo Geroji Naujiena įgalina kurti kitokį, geresnį pasaulį. Tai yra tikroji Kalėdų prasmė. Jėzaus Motina Marija, kuri niekada nenusiminė ir neprarado vilties, rodo gražiausią pavyzdį, kaip sekti Viešpačiu ir pasitikėti, kad Dievas visada bus su mumis.

Dievas ateina ne triukšmingai ar rodydamas galią, bet tyliai ir nuolankiai, kad nė vienas žmogus nebijotų Jo artumo. Jis ateina ne tuoj pat išspręsti visų žmogiškųjų problemų ar pareikalauti dar daugiau mūsų pastangų, o būti šalia ir mus sustiprinti. Žvelgdami į ėdžiose gulintį Kūdikį esame kviečiami įsileisti Dievą į savo širdis, kasdienybę, gyvenimą. Kalėdų žinia skirta mums visiems, jaučiantiems nuovargį, vienišumą, nerimą. Dievas įžengia ne į tobulą pasaulį, bet į mūsų paprastą tikrovę. Už gražių, bet trumpalaikių kalėdinių dekoracijų įžvelkime kvietimą patirti mus pranokstantį Slėpinį, sutikti Dievą, kuris trokšta pripildyti mūsų gyvenimą prasmės, vilties, pasitikėjimo.
Gyvename visuomenėje, kurioje diskusijos kartais virsta priešprieša, o skirtingos nuomonės – sienomis tarp žmonių. Dievas, tapęs žmogumi, ateina ne palaikyti kurios nors pusės, bet vienyti ir statyti tiltus, kad, nepaisant visų skirtumų, mokėtume žvelgti vieni į kitus kaip į brolius ir seseris – su meile. Tačiau meilė – ne vien šiltas, jaukus jausmas. Tai ir įsipareigojimas pasilikti su kitais visada: kai viskas klostosi lengvai ir kai santykiai tampa sudėtingi. Matydami skurdžioje oloje tarp vargingiausių žmonių ir gyvulių gimusį Jėzų, ieškokime Kristaus veido ypač tuose, kurie vargsta ir kenčia – prie mūsų durų ar bet kur pasaulyje. Meilę galime parodyti labai įvairiai: skirdami paramą, savanoriaudami ar tiesiog pasiūlydami puodelį kavos, paduodami ranką, nusišypsodami ar išklausydami kitą. Parodytas gerumas visada padeda dalintis ir Kalėdų džiaugsmu.

Plačiajame pasaulyje gyvenantiems lietuviams linkiu, kad šios Kalėdos atnaujintų tikėjimą, stiprintų šeimas ir ryšius su Tėvyne bei artimaisiais, padėtų atrasti viltį net ir nerimo kupiname gyvenime. Tegul Jėzaus gimimo šventė suteikia šviesos, stiprybės, ramybės ir vilties.

Su meile ir malda,

Arkivysk. Lionginas Virbalas, SJ
LVK Delegatas užsienio lietuvių sielovada