Popiežiaus Pranciškaus žinia 2025 m. gavėniai
Keliaukime drauge su viltimi
Brangūs broliai ir seserys!
Atgailos dvasia, pelenais paženklinta galva pradedame kasmetinę šventosios Gavėnios piligrimystę su tikėjimu ir viltimi. Bažnyčia, motina ir mokytoja, kviečia mus paruošti savo širdis ir atsiverti Dievo malonei, kad galėtume su dideliu džiaugsmu švęsti Viešpaties Kristaus velykinę pergalę prieš nuodėmę ir mirtį, kaip skelbė šventasis Paulius: „Pergalė sunaikino mirtį! Kurgi, mirtie, tavoji pergalė? Kurgi, mirtie, tavasis geluonis?!“ (1 Kor 15, 54–55). Miręs ir prisikėlęs Jėzus Kristus yra mūsų tikėjimo centras ir vilties laidas dėl didžio Tėvo pažado, jau įgyvendinto jame, mylimajame Sūnuje, – amžinojo gyvenimo (plg. Jn 10, 28; 17, 3).
Susitikimas dėl Kristaus Atsimainymo bažnyčios Niujorke ateities
Kovo 18 d. Bruklino vyskupijos kurijoje LVK delegatas užsienio lietuvių sielovadai arkivysk. Lionginas Virbalas susitiko su Bruklino vyskupu Robert Brennan…
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena Filadelfijoje
Lietuviai Amerikoje dažniausiai siejami su Čikaga. Be jokios abejonės, šiame mieste nuo seno gyvena daug lietuvių. Tačiau pradžioje iš Lietuvos…
Susitikimas su St. Peterburgo vyskupu
Kovo 10 d. LVK delegatas užsienio lietuvių sielovadai arkivysk. Lionginas Virbalas aplankė St. Peterburgo (JAV) vyskupą Gregory L. Parkes. Vyskupija,…
Kovo 11-osios šventė Floridoje
Sekmadienis – gera diena švesti ir pasidžiaugti svarbiomis sukaktimis. Kovo 9 d. St. Petersburgo Amerikos lietuvių klube Floridoje buvo paminėtas…
Susitikimai Hamburgo arkivyskupijos kurijoje
Vokietijoje daugumą tikinčiųjų sudaro evangelikai liuteronai ir katalikai, tačiau jie nevienodai pasiskirstę. Jei Bavarijoje katalikų yra dauguma, tai šalies šiaurėje…
Vasario 16-osios minėjimas Hamburge
Hamburgo lietuvių bendruomenė jau vasario 15-ąją rinkosi švęsti Lietuvos Valstybės Atkūrimo šventės. Joje dalyvavo Pasaulio Lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė,…
Punskietei Julijai religijos praktikavimo skirtis Lietuvoje sukėlė šoką: reikėjo priprasti
Julija gimė ir augo istorinėse Lietuvos žemėse – Punske. Sako, čia gimė ir augo jos tėvai, seneliai, proseneliai. Punskas priklauso…
Market parko lietuvių rajonas Čikagoje, Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia, Seserys Kazimierietės
LRT laida „Stop juosta“ – apie išskirtinę Čikagos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią, Seseris Kazimierietes ir jų įsteigėją ses. Mariją…
Lietuvių bažnyčios užsienyje
XIX a. pabaigoje ir XX amžiuje iš Tėvynės pasitraukę lietuviai naujose šalyse kūrė savo gyvenimą, statė taip pat ir bažnyčias, kuriose rinkdavosi melstis savo kalba. Daugiausia lietuviškų bažnyčių atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje, keletas jų atsirado Pietų Amerikoje, Australijoje, Anglijoje. Lietuviška bažnyčia tapdavo ir lietuvių susibūrimo centru: parapijai priklausydavo mokyklos, aplinkui kūrėsi lietuvių klubai, atsirasdavo kepyklos, kirpyklos, kredito unijos, apsigyvendavo patys lietuviai. Bažnyčia buvo emigrantų visuomeninio gyvenimo centras. Tradiciškai lietuviai bažnyčių globėjais pasirinkdavo šv. Kazimierą, šv. Jurgį, Šiluvos ar Aušros Vartų Mergelę Mariją.
Iki XX a. pradžios pagrindinė lietuvių emigrantų kryptis buvo JAV. Ten lietuviškų bažnyčių itin gausu. Vien Pensilvanijoje, kur įsikūrė pirmoji lietuvių bendruomenė užjūryje, vienu metu veikė apie 40 lietuviškų bažnyčių, apie15 buvo Čikagoje. Dauguma lietuvių atvykdavo dirbti į didmiesčius, kur sudarė dideles bendruomenes. Ten statytos didžiulės neogotikinės ar neobarokinės bažnyčios, dydžiu pranokstančios įprastas Amerikoje. Mažesniuose miestuose buvo po vieną lietuvių parapiją, didmiesčiuose – bent po kelias. Didžiulių senų lietuviškų bažnyčių yra išlikę Čikagoje, Niujorke, Bostone, Baltimorėje, Detroite, Klivlende. Šiuo metu tik nedaugelis tarnauja lietuviams, jose meldžiamasi jau anglų ar ispanų kalbomis.…
Tarpukariu JAV apribojus imigraciją ir lietuviams pasukus į Pietų Ameriką, lietuvių bažnyčios pastatytos Argentinoje, Urugvajuje, Brazilijoje. Dalį jų pastatyti padėjo Amerikos lietuviai.
Pokariu Amerikos didmiesčių bažnyčios sulaukė daug naujų tikinčiųjų, kai atvyko patriotiškai nusiteikę, nuo sovietų persekiojimų pabėgę asmenys. Tuo laikotarpiu buvo pastatyta naujų modernių lietuvių bažnyčių. Kai kurios iš to laiko bažnyčių savo architektūra yra itin lietuviškos. Architektas Jonas Mulokas ir interjerų kūrėjas Vytautas Kazimieras Jonynas sukūrė net savotišką lietuvišką bažnyčių stilių.
Į Kanadą ir Australiją atvykę pabėgėliai apsigyveno ir tose vietose, kur seniau lietuvių nebuvo daug. Ten buvo įkurtos naujos parapijos. Australijoje vietos vyskupijos nepritarė tautinių parapijų kūrimui, todėl lietuviai dažniausiai steigė tik lietuvių namus.
Ilgainiui JAV ir Kanados lietuviai pasklido po įvairias vietas ir miestus, todėl į lietuviškas parapijas atvykti jiems tapo daug sunkiau. Be to per kelias kartas dalis nutautėdavo ir įsiliedavo į anglakalbes parapijas. Po 1990 m. į JAV atvykę lietuviai, išaugę ateistiniame sovietiniame režime, bažnyčias lankė mažiau.
XX a. paskutiniais dešimtmečiais Amerikos didmiesčiuose vyko savotiškas „tautų kraustymasis“: baltaodžiai, tarp jų lietuviai, kėlėsi į priemiesčius, o jų rajonus apgyvendino juodaodžiai ar imigrantai iš Lotynų Amerikos. Taip daug kur aplink senąsias lietuviškas bažnyčias liko gyventi tik vyresnio amžiaus lietuviai. Visgi, kur bažnyčios tebėra katalikiškos, interjeras paprastai išsaugotas, įskaitant lietuviškas detales.
(Parengta pagal http://global.truelithuania.com/lt/lithuanian-churches-abroad/ publikuotą medžiagą)
JAV lietuvių katalikų bažnyčios – ELIP (Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui)
Kanados lietuvių katalikų bažnyčios – ELIP (Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui)
