Šveicarijoje paminėtos prof. kun. Jono Juraičio 100-osios gimimo metinės

Spalio 24–25 dienomis Brige bei Gliuringene (Šveicarija, Valė kantonas) įvyko Lietuvių kultūros dienos, skirtos paminėti iškilaus dvasininko, profesoriaus kunigo Jono Juraičio 100-ąsias gimimo metines.

Šventinis savaitgalis prasidėjo spalio 23-iosios vakarą Brige, kur Šveicarijos lietuvių bendruomenė surengė jaukų susipažinimo vakarą iš Lietuvos atvykusiems svečiams. Kitą dieną vietos Collegium Spiritus Sanctus bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios lietuvių kalba. Jas aukojo ir prisiminimais apie savo buvusį mokytoją dalijosi Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, koncelebravo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, delegatas užsienio lietuvių sielovadai arkivysk. Lionginas Virbalas bei kiti dvasininkai iš Lietuvos ir Šveicarijos.
Po pamaldų į Kolegijos salę susirinkusius svečius sveikino Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen ir Lietuvos Respublikos ambasadorius Darius Semaška.
Gediminas Karoblis pristatė savo knygą „Nepastačiau sau paminklo“. Kunigo Jono Jūraičio dvasios pėdsakais“.
Arkivyskupas K. Kėvalas įteikė padėkos raštus ir padovanojo Rūpintojėlius kun. J. Juraičio įkurto fondo „Seelsorgestiftung Litauen“ tarybos nariams. Iškilmes papuošė kanklių muzikos sakmbesys, Šveicarijos lietuvių šokių grupės „Upė“ pasirodymas; pianistė Emilija Rosinienė padovanojo jautrią M. K. Čiurlionio kūrinių kompoziciją. Koncertavo iš Kauno atvykęs choras „Pastoralė“ (vadovė Salvinija Jautakaitė-Hargreaves).
Po meninės dalies visi dalyviai buvo pakviesti pabendrauti ir pasivaišinti tradiciniais lietuviškais valgiais.

Spalio 25 d. minėjimo dalyviai rinkosi Gliuringeno bažnyčioje, kurioje kun. J. Juraitis klebonavo 9 metus. Buvo aukojamos šv. Mišios, po kurių visi bendra malda pagerbė profesoriaus atminimą prie jo kapo. Kaip įprasta Šveicarijoje, kiekvienas priėjo prie kapo ir švęstu vandeniu pašlakstė kunigo kapą.

Prof. kun. Jonas Juraitis (1926–2010) buvo ryški Šveicarijos lietuvių bendruomenės asmenybė. Gimęs Alvito parapijoje, 1944 m. jis pasitraukė į Vakarus, studijavo Romoje, kur 1950 m. buvo įšventintas kunigu, o 1955 m. įgijo teologijos daktaro laipsnį.
J. Juraitis apsigyveno Šveicarijoje, kur ilgus metus dirbo teologijos ir filosofijos profesoriumi Siono kunigų seminarijoje (Valė kantone), taip pat dėstė mokytojų seminarijoje ir gimnazijoje Brige. Jis buvo itin gerbiamas tiek vietos gyventojų, tiek lietuvių dėl meilės žmonėms, pagarbos vietos tradicijoms ir lietuviškos savimonės puoselėjimo.

Nuo 1955 m. slapyvardžiu „Fater Leo“ aktyviai rašė vietos spaudoje, taip pat užsienio lietuvių leidiniuose. Ilgus metus jis buvo ir Šveicarijos lietuvių bendruomenės kapelionas.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, prof. J. Juraitis grįžo į Tėvynę. 1992–2002 m. jis dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto kviestiniu profesoriumi, dėstė Vilniaus šv. Juozapo, Kauno ir Vilkaviškio kunigų seminarijose.
Akademinė veikla ir pripažinimas jam netrukdė išlikti paprastam, kukliam ir jautriam kitų nelaimėms. Gyvendamas Lietuvoje, savo lėšomis rėmė pagalbos reikalingus studentus. 1998 m. Šveicarijoje įkūrė fondą „Seelsorgestiftung Litauen“, remiantį Lietuvos kunigus ir seminaristus, teologinius tyrimus, katalikiškąją žiniasklaidą bei tikėjimo sklaidą.
Vėliau grįžęs į Šveicariją, J. Juraitis apsigyveno Termeno miestelyje, name su užrašu „Lituania“, kur visuomet šiltai ir džiugiai priimdavo atvykstančius tautiečius.
Kunigas Jonas Juraitis užmigo Viešpatyje 2010 m. spalio 30 d. Šveicarijoje. Palaidotas Gliuringeno kapinėse.

Nuotraukos – Liongino Virbalo ir Vyganto Malinausko.