Sidnėjaus lietuvių bendruomenės Kalėdos

Didelė dalis Australijos lietuvių gyvena Sidnėjuje. Jau nedaug liko tų, kurie prisimena atvykimą į Australiją iš Europos po II pasaulinio karo. Dabar bendruomenę sudaro jų vaikai ir anūkai, taip pat per paskutiniuosius dešimtmečius į šį žemyną atvykę lietuviai. Deja, lietuviai šiuo metu neturi savo patalpų, todėl įvairioms veikloms nuomojasi Sidnėjaus latvių namų patalpas.

Graži ir sena Sidnėjaus lietuvių tradicija – švęsti Kūčias kartu. Gruodžio 24 d. vakare Latvių namuose pirmiausia buvo švenčiamos Kalėdų išvakarių šv. Mišios, kurias aukojo arkivysk. Lionginas Virbalas. Jose skambėjo lietuviškos kalėdinės giesmės. Tarp Mišių dalyvių buvo ir iš Lietuvių sodybos atvykę žmonės. Tai bendro gyveno aplinka, kur keliolikoje atskirų namukų įsikūrę lietuviai ne tik gyvena šalia vienas kito, bet ir bendrauja, turi įvairių veiklų.

Po šv. Mišių į salę susirinko apie pusantro šimto lietuvių, iš anksto savo šeimoms užsisakę vietas. Kaip ir priklauso, ant stalų buvo padėti kalėdaičiai ir 12 Kūčių patiekalų. Susirinkusius pasveikino Sidnėjaus lietuvių klubo prezidentas Romas Cibas, visą gyvenimą pasiaukojusiai darbavęsis dėl Lietuvos ir lietuvybės palaikymo. Pasidžiaugęs, kad pirmą kartą Sidnėjaus lietuvių istorijoje Kūčiose dalyvauja arkivyskupas, pristatė šios gražios tradicijos atsiradimą. Tarp atvykusių į Australiją lietuvių buvo ne tik šeimos, bet ir vieniši žmonės. Bet ir visi tolimame krašte atsidūrė žmonės jautėsi atskirti nuo savo Tėvynės, šeimos artimųjų, draugų, todėl lietuvių kapelionas kun. Petras Butkus pakvietė visus susirinkti kartu, kad pajustų šeimos nuotaiką. Bendros lietuvių Kūčios vyksta jau septintą dešimtmetį.

Arkivysk. L. Virbalas visus pasveikino, pakviesdamas dėkoti Dievui ir vienas kitam už praėjusius metus, gyventi susitaikymo dvasia ir patikėti ateitį Viešpačiui, prašant jo tolesnio vedimo. Po Kūčių vakaro maldos už susirinkusius, visus brangius žmones, o taip pat mirusius artimuosius ir bendruomenės narius visi dalijosi kalėdaičiais. Kaip simbolišką visų lietuvių vienybės ženklą arkivyskupas prie kiekvieno stalo susėdusiems svečiams perdavė po kalėdaitį, atvežtą iš Lietuvos. Žinoma, baigiantis vakarienei atkeliavo ir Kalėdų senelis su pilnu maišu dovanų. O vaikai, kurių buvo visas būrys, padainavę pora smagių dainelių ėjo pas Senelį ir užtikrinę, kad per praėjusius metus buvo tikrai geri, gavo net po kelias dovanas.

Arkivyskupas L. Virbalas Kalėdų nakties Mišias šventė Sidnėjaus katedroje ir turėjo progą pasikeisti šventiniais sveikinimais su Sidnėjaus arkivyskupu Anthony Fisher bei įteikti jam dovaną iš Lietuvos – Gailestingojo Jėzaus paveikslą. Didžiulėje neogotikinėje katedroje Kūčių vakarą vyko net kelios šv. Mišios ir per visas šventovė buvo pilna maldininkų. Tarp Mišių skambėjo berniukų choro atliekamos kalėdinės giesmės. Neįprastas vaizdas lietuviškai akiai, kai susirinkusieji į Kalėdų nakties Mišias yra nusiteikę ir apsirengę vasariškai. Gražu matyti įvairiausių tautų ir rasių katalikus. Kai jie išsirikiavę artinosi priimti Komunijos – primina Rytų išminčių kelionę pas Jėzų.

Kalėdų dieną šv. Mišios lietuvių kalba buvo švenčiamos Šv. Joachimo bažnyčioje. Jų metu pora paauglių ir du suaugusieji priėmė Sutvirtinimo sakramentą. Arkivyskupas L. Virbalas Mišių homilijoje pasidalino džiaugsmu, kad Dievas priartėja prie mūsų, atskuba į mūsų gyvenimus. Tuo pačiu ir mes negalime likti sustingę, o turime ieškoti Dievo, skubėti pas jį, kaip piemenys prie Prakartėlėje gulinčio Jėzaus. Prasidėję jubiliejiniai 2025 metai kviečia mus būti piligrimais. Nežinome kas laukia ateinančiais metais, tačiau kiekvienas turime savo svajonių, lūkesčių. Dievas nebūtinai turi vadovautis mūsų planais, bet jis lieka ištikimas ir tada, kai ne viskas vyksta taip, kaip tikėtumės. Kaip Kalėdų nakties Mišiose sakė popiežius Pranciškus, turime nešti viltį ten, kur ji prarasta, kur gyvenimas sužalotas, kur svajonės sudaužytos, kur vyrauja nuovargis ir kartėlis. O Jubiliejiniais metais tikimės, kad visiems būtų suteikta Evangelijos viltis, meilės viltis, atleidimo viltis.