Viešpatie, palaimink šį Seimą, kad jo sprendimai būtų išmintingi,
skatintų visų pasaulio lietuvių vienybę,
kylančią iš bendros atsakomybės prieš Tave ir ateities kartas.
Padėk išlaikyti tai kas vertingiausia,
telkti visus lietuvius ir ginti savo šalį.

Aušros Vartų Gailestingumo Motina Lietuvoje ir… Argentinoje
Negirdėta šventovė
Lurdas, Loretas, Fatima, Čenstakava, Aušros Vartai… Tikriausiai iš karto supratote, kad vardijamos garsios įvairių šalių Mergelės Marijos šventovės. Ar pratęstume tą sąrašą pavadinimu „Luchanas“? Ko gero, ne visi. Paminėjus šį vietovardį, dažnas klausia: „O kas tai yra?“ Luchanas (Luján) – viena didžiausių Pietų Amerikos šventovių kartu su Gvadalupe Meksikoje ir Aparesida Brazilijoje. Šią Argentinos vietovę kasmet aplanko apie 6 milijonus piligrimų. Daug jų gegužės 8-ąją, kai minima Luchano Nekaltojo Prasidėjimo Mergelės, Argentinos globėjos, šventė, ateina pėsčiomis net iš sostinės, esančios už 68 kilometrų. Iki 2012 m. kasmetinėms iškilmėms Luchano šventovėje vadovaudavo Buenos Airių arkivyskupas kardinolas Jorge Mario Bergoglio – vėliau popiežius Pranciškus.
Pasakojama, kad čia gerbiama nedidelė Mergelės Marijos statulėlė iš Brazilijos laivu buvo atplukdyta į Buenos Aires ir kartu su įvairiomis prekėmis gabenama užsakovui į Argentinos gilumą. Tačiau vienoje vietoje vežimą traukę jaučiai sustojo ir jų nebebuvo įmanoma išjudinti. Tai įvyko 1630 metų gegužės mėnesį. Tik išėmus iš vežimo Marijos statulėlę, jaučiai ramiai patraukė toliau. Tokiu būdu statulėlė liko Luchano vietovėje, iš pradžių – labai kuklioje koplytėlėje, kurią su meile prižiūrėjo vietos gyventojas, vardu Manuelis. Ją pradėjo lankyti ir aplinkiniai. Ėmus sklisti žiniai apie čia patiriamas malones, prasidėjo piligrimystės iš tolimesnių vietovių. XVIII a. pabaigoje buvo pastatyta pirmoji didesnė bažnyčia. Dabartinė didinga neogotikinio stiliaus šventovė, kuriai popiežius Pijus XI suteikė bazilikos titulą, pradėta statyti 1890 m. ir užbaigta 1935-aisiais. 1887 m. Nekaltojo Prasidėjimo Mergelės statulėlė vainikuota popiežiaus Leono XIII palaimintomis karūnomis. Argentinos, Urugvajaus ir Paragvajaus vyskupų prašymu, 1930 m. popiežius Pijus XI ją paskelbė šių kraštų globėja.

Sąsajos su Lietuva
Įdomu, kad Luchano Marijos šventovė tarsi į svečius yra pasikvietusi daugybę kitų pasaulio šventovių. Jos žemutinėje dalyje įkurdinta apie šimtą Mergelės Marijos paveikslų ir statulų – ne tik garsių ir visiems žinomų atvaizdų kopijų, bet ir mums mažiau girdėtų, tokių kaip Banė (Banneux) Vargšų Dievo Motinos Belgijoje, Akitos Visų Tautų Motinos Japonijoje, Velankani Ligonių Sveikatos Dievo Motinos Indijoje ir daugelis kitų. Tarp jų – ir Vilniaus Aušros Vartų Gailestingumo Motinos paveikslas – vienas pirmųjų iš Europoje gerbiamų Marijos atvaizdų, pakabintų šventovėje.
Kaip liudija žinutės užsienio lietuvių spaudoje, 1982 m. rugsėjo 18 d. Avežanedos vyskupas augziliaras R. di Monte per vyskupijos metinę piligrimystę į Luchaną pašventino Aušros Vartų Marijos paveikslą, nutapytą kunigo marijono A. Lubicko. Po Mišių Argentinos lietuviai maldininkai palydėjo šį paveikslą į bazilikos kriptą, kur buvo įrengta lietuvių koplytėlė, skirta Aušros Vartų Marijai. Šalia paveikslo pakabinta Lietuvos vėliava bei atitinkamas užrašas.
Reikalingas atnaujinimas
Lietuviai buvo pirmieji išeiviai iš Europos, Luchano šventovėje gavę leidimą įsirengti savo koplytėlę. Dėl to Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslą per keletą dešimtmečių daugiau už kitus paveikė laikas. Be to, šventovė patyrė net keliolika potvynių, o per didžiausius iš jų vanduo buvo apsėmęs ir kriptą.
Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovadai arkivysk. Lionginas Virbalas, SJ, 2023 m. lankydamas Argentinos lietuvius nuvyko ir į Luchano šventovę. Pamačius ten kabantį Aušros Vartų paveikslą, arkivyskupui kilo dvejopas jausmas. Viena vertus, džiaugsmas tolimoje Pietų Amerikos šventovėje išvydus Lietuvoje gerbiamą Marijos paveikslą, antra vertus – apgailestavimas dėl jo vargingos išvaizdos. Tad iš karto kilo mintis, kad atvaizdą reikėtų pakeisti nauju. Tam pritarė ir kartu buvę Argentinos lietuviai.
Grįžęs į Lietuvą arkivyskupas susisiekė su mons. Kęstučiu Latoža, Vilniaus Šv. Teresės parapijos klebonu bei Aušros Vartų koplyčios rektoriumi, ir pasidalijo kilusia idėja. Mons. K. Latoža pažadėjo, kad parapija skirs lėšų bei pasirūpins nauju atvaizdu. Jo iniciatyva dailininkas Paulius Juška nutapė Gailestingosios Dievo Motinos paveikslą – tokį, koks dabar matomas Aušros Vartuose. 2024 m. gruodžio mėnesį, vykdamas į Pietų Amerikos jaunimo kongresą, arkivyskupas L. Virbalas naująjį atvaizdą nugabeno į Argentiną.

Laukianti šventė ir jubiliejinė sukaktis
Suderinus su vietos vyskupu ir šventovės rektoriumi nutarta šių metų lapkričio 15 d. surengti Argentinos lietuvių piligrimystę į Luchaną – bazilika yra ir šventųjų 2025-ųjų metų jubiliejinė šventovė. Tikimasi sulaukti apie tris šimtus lietuvių kilmės argentiniečių bei svečių. Per šv. Mišias iš Lietuvos atkeliavęs naujasis Aušros Vartų Dievo Motinos atvaizdas bus palaimintas ir oficialiai perduotas šventovei. Prie paveikslo atsiras ir naujos vėliavos – Trispalvė bei Lietuvos istorinė, o jų kotai bus papuošti antgaliais su Gedimino stulpais. Po Mišių numatyta lietuviška šventė su menine programa.
Būsimasis įvykis gražiai sutampa su reikšminga Argentinos lietuvių bendruomenės sukaktimi. Didžioji lietuvių emigracijos į Argentiną banga vyko XX a. 3–4 dešimtmetyje. Mūsų tautiečiai čia ieškojo darbo ir geresnių pragyvenimo sąlygų. Tačiau kai kurie iš jų Argentiną pasiekė dar anksčiau – prieš Pirmąjį pasaulinį karą, tad tuomet prasidėjo ir lietuviška veikla. Atvykę į Argentiną, kaip ir kitose šalyse, lietuviai steigė savo nepriklausomas organizacijas ir klubus. 1950 m. spalio 22 d. buvo įkurtas juos jungiantis „Argentinos lietuvių organizacijų komitetas“, 1956 m. sausio mėn. pakeitęs pavadinimą į dabartinį – „Argentinos lietuvių organizacijų ir spaudos taryba“ (ALOST). Taigi šiais metais švenčiamas Tarybos įkūrimo 75-metis. Šiuo metu jai vadovauja Barbara Krivickas.
Lietuvių ryšys su Luchanu taip pat yra senas, užsimezgęs iki lietuviškos koplytėlės atsiradimo. Dar 1968 metais šventovėje buvo įrengta paminklinė lenta, skirta Lietuvos nepriklausomybės 50-mečiui, kuri, kaip ir kitos panašios atminimo lentos, šiuo metu perkelta į šventovės muziejų. Lietuviai ne kartą yra keliavę į šią garsiausią Argentinos šventovę. Beriso mieste gyvenantis žurnalistas Juan Ignacio Fourment Kalvelis prisimena: „Kartu su tikinčiaisiais, daugiausia lietuviais, ėjome maldos ir vienybės keliu. Man ta kelionė paliko neišdildomą įspūdį – aiškiai pajutau, kad Luchano bazilika yra vieta, kur susitinka ne tik Argentinos katalikų, bet ir viso pasaulio piligrimų širdys. Mums, lietuviams, ši vieta ypatinga dar ir dėl Aušros Vartų Marijos paveikslo joje – tai tarsi tiltą tiesiantis ženklas tarp Lietuvos ir Argentinos.“

Pasiruošimas šventei
Lapkritį vyksiantis renginys bus ir religinė, ir visus Argentinos lietuvius vienijanti šventė. Stengdamiesi įtraukti kuo daugiau lietuviškų šaknų turinčių šalies gyventojų, organizatoriai aktyviai ruošiasi jau nuo pereitų metų gruodžio.
Kaip tai vyksta? Pirmiausia buvo suburta darbo grupė iš visų aštuonių Argentinos lietuvių bendruomenių atstovų. Jai priklauso ir renginio globėjas, Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovadai arkivyskupas Lionginas Virbalas, SJ, bei kunigas Sebastián Ginoni, Avežanedos Gailestingumo Motinos parapijos klebonas. Suprantama, darbo grupė gali susisiekti tik per nuotolį, tačiau tai netrukdo rengtis būsimam įvykiui: platinti informaciją, derinti šventės programą, ieškoti tinkamos vietos visiems susirinkti po pamaldų ir atlikti daugybę kitų darbų.
Argentinos lietuvius būsimai šventei rengtis skatina ir naujasis Aušros Vartų Mergelės Marijos atvaizdas, kurio nuotrauka keliauja per Argentinos lietuvių bendruomenes. Avežanedos Gailestingumo Motinos parapijos atstovė Clara Jordan pasirūpino, kad nuotrauka būtų gražiai įrėminta, ir jau nuo balandžio mėnesio ji keliauja iš vienos lietuvių organizacijos į kitą per visą Argentiną. Pirmiausia ją, palaimintą Gailestingumo Motinos parapijoje, priėmė „Nemuno“ draugija. Aplankęs ir tame pačiame Beriso mieste esančią „Mindaugo“ draugiją, vėliau atvaizdas įveikė gana tolimą kelią į Rosario miestą. Po to jį perėmė Buenos Airių Lietuvių centras bei Tandilyje gyvenantys lietuviai. Dar laukia apsilankymas Lietuvių susivienijime Buenos Airėse, vėliau – Kordoboje ir galiausiai – Avežanedos Aušros Vartų parapijoje.
Keliaujantis Gailestingumo Motinos atvaizdas dažniausiai perduodamas bažnyčioje. Pradžioje jis pastatomas šalia altoriaus, o po Mišių jį perima tos vietos lietuvių bendruomenė. Tokios pamaldos būna gera proga paminėti ir svarbius Lietuvos įvykius, pvz., Baltijos kelio metines.
Kartu su paveikslu keliauja ir specialiai parengti lankstinukai. Juose yra malda, kuri buvo kalbama 2018 m. popiežiui Pranciškui lankantis Aušros Vartuose Vilniuje. Graži sąsaja: Lietuvoje lankėsi ir Aušros Vartuose meldėsi argentinietis popiežius, dabar ta pati malda lydi Marijos atvaizdą Argentinoje. Arkivysk. L. Virbalas ispanų kalba parengė platesnį pasakojimą apie Aušros Vartus, tad visi besidomintys gali daugiau sužinoti apie šią viso pasaulio lietuviams brangią šventovę, galinčią tapti svarbia bei reikšminga ir to krašto, kuriame jie yra įsikūrę, tikintiesiems.






Malda Švč. Mergelei Marijai
Švenčiausioji Mergele Marija, Dievo ir Bažnyčios Motina,
neapsakoma malone tu esi
gailestingumo šaltinis visai žmonijai.
Maloniai pažvelk į savo vaikus,
nuolankiai pasitikinčius tavo užtarimu,
ir padaryk,
kad būtume uolūs Dievo gerumo liudytojai,
ypač ten, kur trūksta tikėjimo šviesos,
paguodos vilties ir gyvos meilės liepsnos.
Prašome, pagelbėk mums,
kad nepaliautume laukti Dievo Karalystės –
taikos, teisingumo ir meilės Karalystės atėjimo
į mūsų šeimas, miestus, tautas
ir visą pasaulį.
Gailestingumo Motina ir mūsų Motina,
padaryk mus visus gailestingus,
kaip ir mūsų Tėvas danguje yra gailestingas. Amen.
