Viltinga šventė JAV sostinėje: Šiluvos koplyčios 60-metis

2026 m. rugsėjo 27 d. Vašingtone, Nekaltojo Prasidėjimo Nacionalinėje šventovėje-bazilikoje įvyko iškilmingas Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčios 60-mečio minėjimas.
Iškilmes įžangos žodžiu pradėjo Bazilikos rektorius mons. Walter R. Rossi. Pagrindinis šv. Mišių celebrantas – Delegatas užsienio lietuvių sielovadai, arkivysk. Lionginas Virbalas, S.J. Šventinį pamokslą sakė Šventosios Žemės pranciškonų fondo pirmininkas ir Šventosios Žemės komisaras Vašingtono D.C. tėvas Jonas Puodžiūnas, O.F.M., koncelebravo Vašingtono Apreiškimo parapijos klebonas bei Vašingtono Lietuvos katalikų misijos dvasinis palydėtojas kun. Stefan Megyery.
Liturgiją savo giesmėmis papuošė jungtinis choras: Filadelfijos choras „Laisvė“ (vadovė Ilona Babinskienė) bei Baltimorės ir Vašingtono choras „Daina“ (vadovė Vaida Pakalniškienė), kartu su soliste Deanna Howes Spiro.
Šventės dalyviams sveikinimus atsiuntė Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas ir kardinolas Rolandas Makrickas, kuris buvo vienas iš koplyčios 50 metų jubiliejus organizatorių, nes tuo metu dirbo Apaštalinėje nunciatūroje Vašingtone.
Po Mišių žodį tarė Lietuvos Respublikos ambasadorius JAV ir Meksikai Gediminas Varvuolis bei Lietuvos užsienio reikalų viceministras Kristupas Vaitiekūnas.
Pamaldų pabaigoje, giedant Švč. Mergelės Marijos litaniją, susirinkusieji procesija patraukė į Šiluvos Mergelės koplyčią, kur sukalbėjo Šiluvos Mergelei skirtą maldą. Arkivyskupas palaimino Kauno arkivyskupijos Lietuvių Katalikų Misijai Vašingtone padovanotą Šiluvos Mergelės Marijos paveikslą.
Šventę rengė Šiluvos koplyčios 60-mečio komitetas, vedamas Alinos Naujokaitis. Gėlėmis koplyčią papuošė dr. Jūratė Maciūnas ir dr. Carl Landwehr.

Šiluvos koplyčia
Šiluvos Marijos garbinimo tradicija siekia dar XV a., kai 1457 m. bajoras Petras Gedgaudas pastatė bažnyčią Švč. Mergelės Marijos Gimimo garbei ir atvežė paveikslą iš Romos. Šiluva tapo svarbiu piligrimystės centru. 1608 m., Bažnyčios tradicija liudija apie Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu apsireiškimą piemenėliams – tai vienas ankstyviausių Bažnyčios pripažintų Marijos apsireiškimų Europoje.
XX a. viduryje, Lietuvą užgulus sovietų okupacijai, JAV gyvenantys lietuviai ieškojo būdų išsaugoti savo tikėjimą ir priminti pasauliui apie pavergtą Tėvynę. Vyskupo Vincento Brizgio inicijuota ir visos išeivijos aukomis bei pastangomis paremta idėja įgyvendinta 1966 m. rugsėjo 4 d., kai JAV sostinėje iškilmingai pašventinta Šiluvos Dievo Motinos koplyčia.
Koplyčia stebina subtiliu lietuviškos dvasios ir aukščiausio meistriškumo deriniu, Koplyčios altoriaus centre stovi skulptoriaus Vytauto Kašubos iš baltojo marmuro iškalta Dievo Motinos su Kūdikėlio Jėzumi ant rankų skulptūra. Įdomu, kad Marija ir Jėzus vaizduojami stilizuotais lietuvių tautiniais drabužiais. Šoninių sienų mozaikos primena lietuviškus audinius; jose pavaizduotas Rūpintojėlis, šv. Kazimieras, Lietuvos vaizdai bei lietuvių tautos kančios, kurios meniškai susiejamos su paties Kristaus kančia.
Nacionalinėje šventovėje yra ir daugiau lietuvių menininkų kūrinių. Aleksandra Kašubienė sukūrė mozaiką Marijos Misijų karalienės koplyčioje, bazilikos kupolo languose – Albino Elskaus vitražai, o Jėzaus Draugijos koplyčioje šv. Jono Berchmanso skulptūra sukurta Vytauto Kašubos.
Šiluvos koplyčia Vašingtono Nacionalinėje šventovėje sujungia lietuvių tikėjimą, istorinė atmintį ir laisvės siekį. Šaltojo karo metais ji tyliai, bet tvirtai JAV politinėje širdyje priminė okupuotą Lietuvą. Šiandien, praėjus 60 metų nuo jos pašventinimo, koplyčia išlieka neįkainojamu tikėjimo ir Tėvynės meilės liudijimu, išreiškiančiu lietuvių tautos gyvastingumą ir viltį.