Arkivysk. L. Virbalo apsilankymas Rosario (Argentina)

Lapkričio 8 d. lietuviai arkivysk. L. Virbalo pasitiko Rosarijaus Lietuvių klube. Argentinoje įprasta, kad ten, kur gyvena didesnės tautinės bendruomenės, jos turi savo patalpas. Rosarijaus lietuviai jas įsigijo jau prieš 80 metų, tad pastatui reikėjo remonto. Sukaupę lėšų ir su Lietuvos valstybės parama jau pradėjo atnaujinti pagrindines erdves: didžiąja salę, šokių grupės repeticijų salę ir kitas patalpas. Lietuviai čia renkasi pora kartų per savaitę, vyksta šokių grupės „Šaltinis” repeticijos, įvairios šventės.

Lietuvių bendruomenės vadovė Sabrina rodė savo prosenelių pasus. Jie buvo kilę iš Biržų apylinkių ir trečiąjį XX amžiaus dešimtmetį išvyko į Argentiną. Marijaus Kalainio seneliai taip pat emigravo iš Lietuvos. Jis išsaugojo ir jų „šipkartes“– laivo bilietą, kurį įsigiję žmonės galėjo plaukti į Naująjį pasaulį ir ten pradėti naują savo gyvenimo etapą. Negali be jaudulio žiūrėti ant jų pasų pirmojo puslapio uždėtą Argentinos antspaudą „Inmigrante“ – ženklinusio tolesnį jų ir jų vaikų likimą. Paskutiniai lietuviai į Rosarijų atvyko 1949 m. iš Vokietijos „dipukų“ stovyklos. Tiesa, tai buvo tik viena šeima.

Kaip įprasta Argentinoje, susitikimas tęsėsi prie stalo ragaujant ant grotelių keptą mėsą „asado”. Buvo džiugu sutikti įvairaus amžiaus lietuvių: nuo vaikų iki devyniasdešimtmečių. Praeito šimtmečio pabaigoje nemažai Pietų Amerikos lietuvių gavę stipendijas galėjo metus laiko mokytis lietuvių kalbą Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje. Todėl ir dabar su jais galima susikalbėti lietuviškai.

Rosarijaus mieste buvo ne tik Lietuvių klubas, bet ir Šv. Kazimiero parapija. Ją įkūrė ir bažnyčios statyba rūpinosi tėvai marijonai. Kertinis akmuo pašventintas 1953 m. Šalia bažnyčios su laiku atsirado vaikų darželis, pradinė bei vidurinė mokykla.

Sekmadienį, lapkričio 9 d. arkivysk. Lionginas Virbalas Rosarijaus Šv. Kazimiero bažnyčioje aukojo šv. Mišias. Lietuviai jau nebegyvena šalia bažnyčios ir ji tapo paprasta vyskupijos parapija, bet į šias pamaldas atvyko ir toliau gyvenantys lietuvių kilmės argentiniečiai. Lapkričio 9 d. švenčiamas Laterano bazilikos dedikavimas – jos pašventinimas. Arkivysk. L. Virbalas priminė ap. Pauliaus žodžius, kad mes esame Dievo šventovės, bet taip pat pabrėžė, kaip svarbūs yra ir pastatai, kurie tampa ženklu, kviečiančiu sekti Kristumi, kvietė būti aktyviais parapijos nariais.

Šv. Kazimiero bažnyčios fasade išlikęs Lietuvos herbas bei priešais įėjimą stovintis medinis kryžius ir toliau liudija šios parapijos kilmę. Centriniame altoriuje stovi šv. Kazimiero statula, o vienas iš šoninių altorių skirtas Šiluvos Dievo Motinai. Kitame altoriuje – Gailestingojo Jėzais paveikslas. Po šiuo altoriumi palaidotas ilgus metus parapijoje dirbęs kunigas Juozas Margis MIC. Vyresni parapijiečiai jį gerai atsimena ir jautriai apie jį pasakoja. Jis buvo geras ganytojas, dvasios tėvas, organizatorius. Pats ėmėsi darbo, kad šalia bažnyčios gyvenantiems žmonėms būtų patogiau: genėjo medžius, pasirūpino, kad būtų išasfaltuotos gatvės, atvesta telefono linija. Jis buvo pripažintas Rosarijaus garbės piliečiu, o jo vardu pavadinta gatvė. Prie jo kapo padėtas klauptas liudija, kad ir dabar žmonės ateina pasimelsti.

Lietuvių marijonų veiklą šiuo metu tęsia argentiniečiai. Jų vadovaujamoje mokykloje mokosi apie 550 vaikų. Ši katalikiška mokykla populiari dėl gerų santykių ir draugiškos aplinkos, bet tėvai marijonai yra susirūpinę dėl jos ateities. Argentinoje per paskutinius 10 metų gimstamumas sumažėjo 40% ir tai vis labiau paveikia mokymo įstaigas, nes mažiau vaikų ateina mokytis

Šv. Kazimiero parapija yra pasirinkusi atsinaujinimo kelią pagal kanadiečių kunigo James Mallon „Divine Renovation“ programą. Jos esmė – padėti žmonėms sąmoningai eiti tikėjimo keliu, o ne formaliai priimti sakramentus be tikro atsivertimo.