Šiluvos Mergelės Marijos paveikslas – kaip padėka Airijos katalikams

1975 m. buvo pasirašytas garsusis Helsinkio susitarimas. Airių advokatas Gerardas O’Mahony nusprendė, kad tarp tautų reikia kurti dvasinius ryšius. Jis pasirinko Lietuvą, nes ji savo dydžiu, gyventojų skaičiumi, katalikybe ir persekiojimų istorija labai priminė pačią Airiją.
1976 m. O’Mahony ir jo įkurta grupė „Christian Community Centre“ surengė viešas maldos akcijas Dublino O’Connell gatvėje ir prie Sovietų ambasados. Kai viena pagyvenusi pora padovanojo jam nedidelę Marijos statulą, jis sumanė ją nusiųsti Vilniaus arkivyskupijos apaštaliniam administratoriui, tremtiniui vyskupui Julijonui Steponavičiui, kaip taikos ir solidarumo simbolį. O’Mahony parašė ilgą, drąsų laišką sovietų ambasadoriui Dubline, prašydamas padėti statulą nugabenti į Lietuvą. Jis planavo, kad tuo pačiu metu iškilmingos šv. Mišios vyktų Šiluvoje ir Knocke. Taip simboliškai bendra malda už „Krikščionišką taiką“ sujungtų dviejų kraštų Mergelės Marijos šventoves – Lietuvos Šiluvą ir Airijos Knocką.

Mergelės Marijos statula buvo nugabenta į Londoną, tačiau sovietai atsisakė ją vežti į Lietuvą. Todėl ji šešerius metus keliavo po Angliją – lankėsi Londone, Notingame ir kitose lietuvių bendruomenėse. Ji tapo vilties simboliu persekiojamiems Lietuvos katalikams, kurie apie šią dovaną sužinojo per Vatikano radiją.
Kasmet O’Mahony organizuodavo minėjimus prie sovietų ambasados, primindamas apie neįvykdytą pažadą. Jis taip pat kėlė disidentės Nijolės Sadūnaitės, nuteistos už pogrindinį leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, bylą.
Galiausiai 1983 m. sausį per ekumeninę dvasininkų delegaciją monsinjoras Juozas Žemaitis (vėliau – vyskupas) statulą atsiėmė Londone ir, nepaisant nesėkmės Maskvos muitinėje, kur ji buvo laikinai konfiskuota, po kelių savaičių pargabeno į Lietuvą. Statula buvo pastatyta Šiluvos šventovėje, kur iki šiol lankosi piligrimai.
O’Mahony veikla galbūt nebuvo labai vertinama Airijoje, tačiau lietuviams jis tapo nepaprastu draugu, kuris Lietuvos katalikų kančias garsino labiau nei bet kuris kitas nelietuvis.
Minint šios airių katalikų dovanos 50-metį, Airijoje gyvenantys lietuviai ir buvęs Lietuvos ambasadorius Airijoje Marius Gudynas iškėlė mintį Šiluvos Mergelės Marijos paveikslą padovanoti Knoko šventovei kaip padėką už prieš 50 metų parodytą solidarumą. Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas kreipėsi su šiuo siūlymu į Knoko vyskupą, ir jis maloniai sutiko priimti dovaną.

Sekmadienį, rugsėjo 13 d., per Šiluvos atlaidus Mergelės Marijos paveikslo kopija buvo pašventinta ir perduota Airijos lietuviams, kurie ją nuveš į Airiją. Taip po penkiasdešimties metų simboliškai užsimezgęs ryšys tarp Šiluvos ir Knoko tampa dar tvirtesnis, o prieš 50 metų airių katalikų Lietuvai parodytas solidarumas sulaukia lietuvių padėkos.
Vaizdai – iš LRT transliacijos
https://www.lrt.lt/med…/irasas/2000862014/siluvos-atlaidai
ir Šiluvos šventovės įrašų.