Seinuose šv. Mišios lietuvių kalba – jau 40 metų

Suvalkų kraštas yra išskirtinis. Nors čia Lenkijos valstybės teritorija ir galėtume sakyti, kad lietuviai gyvena užsienyje, bet jų situacija visiškai kitokia, negu bet kurioje kitoje šalyje įsikūrusių tautiečių. Iš savo Tėviškės šie žmonės niekada nėra pasitraukę, o keitėsi tik valstybių sienos.
Seinai yra reikšminga šio krašto vieta. 1818–1925 m. čia buvo vyskupijos centras. 1826–1926 m. veikė Seinų kunigų seminarija, kurioje mokėsi lietuvių kultūros ir visuomenės veikėjai V. Kudirka, V. Mykolaitis‑Putinas, P. Kriaučiūnas ir kiti. 1897–1903 m. Seinų vyskupu buvo A. Baranauskas. XX a. pradžioje Seinai buvo vienas žymiausių (po Vilniaus ir Kauno) lietuvių tautinio, kultūrinio ir politinio veikimo centrų.
Nors didelę Seinų gyventojų dalį sudaro lietuviai, po II Pasaulinio karo neliko viešų lietuviškų pamaldų. Lietuviai nenuleido rankų ir ištvermingai kovojo, kad ir bažnyčioje galėtų melstis savo gimtąja kalba. Tuo skaudžiau, kad po II Vatikano susirinkimo gimtąja kalba galėjo vykti ne tik pridėtinės pamaldos, bet ir visos Mišios. Daugiametes seiniečių pastangas vainikavo sėkmė ir nuo 1983 m. šv. Mišios čia pradėtos aukoti lietuviškai.
2023 m. lapkričio 12 dieną Seinuose paminėtas lietuviškų pamaldų grąžinimo į Seinų baziliką 40-metis. Seinų „Lietuvių namuose“ surengtos konferencijos dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos konsulato Seinuose vadovas Genadijus Mackelis. Istorikas prof. dr. Bronius Makauskas skaitė pranešimą „Dievo rykštė ir malonė“ apie sunkumus, kuriuos lietuviams teko patirti stengiantis Seinuose susigrąžinti pamaldas savo kalba. Istorikė Julija Račiuvienė, surinkusi daug istorinių dokumentų, taip pat papasakojo apie lietuvių kovas Seinuose. Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovadai arkivyskupas Lionginas Virbalas pasidžiaugė, kad situacija yra pasikeitusi ir lietuviai gali rinktis Lietuvių namuose, vaikai mokosi „Žiburio“ vidurinėje mokykloje, veikia Lietuvos konsulatas, aukojamos šv. Mišios lietuvių kalba, o sunkumai kyla dėl visai kitų priežasčių – kunigų trūkumo pačioje Lietuvoje. Konferencijos metu veikė paroda, pristatanti pastangas atgauti lietuviškas pamaldas, koncertavo Seinų „Lietuvių namų“ meno kolektyvai.

Po konferencijos šv. Mišias Seinų bazilikoje atnašavo arkivyskupas Lionginas Virbalas. Jis padėkojo Vilkaviškio vyskupijos kunigams, kurie šiuo metu patarnauja Seinų lietuviams, o Seinų lietuvių pastangas dėl lietuviško žodžio palygino su veikla knygnešių, XIX amžiuje į Lietuvą gabenusių spausdintą žodį. Sekmadienio evangelija priminė, jog reikia būti apdairiems ir išmintingiems, kaip ne tik žibintus, bet ir alyvos pasiėmusios protingosios mergaitės, o taip pat visas savo pastangas ir kūrybą nukreipti ne vien tam, kad galutinai įsitvirtintume šiame pasaulyje, tarsi pasistatytume „Babelio bokštą“, o artėtume prie Dievo ir įžengtume į tą šventę, kurią evangelija pavadina vestuvių pokyliu.