Estijos palaimintasis – arkivysk. Eduardas Profittlichas SJ

Rugsėjo 6 d., šeštadienį, Talino Laisvės aikštėje įvyko arkivyskupo Eduardo Profittlicho SJ (1890–1942) beatifikacijos Mišios – pirmoji tokia ceremonija Estijos istorijoje. Beatifikaciją dar praeitų metų gruodį patvirtino popiežius Pranciškus, o apeigoms vadovavo popiežiaus Leono XIV įgaliotas kardinolas Christophas Schönbornas iš Vienos.

Eduardas Profittlichas gimė 1890 m. Birresdorfe, Vokietijoje. Nuo pat jaunystės jautė pašaukimą tarnauti Dievui ir įstojo į Jėzuitų ordiną. Studijavo filosofiją ir teologiją Nyderlanduose, vėliau gilino žinias Romoje ir Krokuvoje, kur įgijo daktaro laipsnį. Kunigu įšventintas 1922 m., o jo pastoracinė veikla apėmė misijas Lenkijoje ir Vokietijoje.
1930 m. Profittlichas atvyko į Estiją, kur buvo paskirtas Talino šv. Petro ir Pauliaus katedros klebonu. Jis greitai tapo svarbia figūra Estijos katalikų bendruomenėje – 1931 m. paskirtas apaštaliniu administratoriumi, o 1936 m. – arkivyskupu. Norėdamas dar labiau susitapatinti su šalimi, 1935 m. priėmė Estijos pilietybę.
Jo veikla Estijoje buvo aktyvi ir kūrybinga: steigė parapijas, leido katalikišką žurnalą ir rūpinosi tikinčiųjų dvasiniu ugdymu. Buvo ne tik ganytojas, bet ir kultūros bei dialogo puoselėtojas.
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Estiją, arkivyskupas pasirinko likti su savo tikinčiaisiais, nors galėjo pasitraukti. 1941 m. birželio 27 d. buvo suimtas sovietų saugumo tarnybų ir išvežtas į Kirovo kalėjimą Rusijoje. Ten patyrė žiaurius tardymus, fizinį ir psichologinį smurtą. Buvo nuteistas mirties bausme už „antirevoliucinę veiklą“, bet bausmės nespėta įvykdyta – nuo išsekimo ir kankinimų mirė kalėjime 1942 m. vasario 22 d.

Galime atkreipti dėmesį į du aspektus. Pirma, Eduardo Profittlicho susitapatinimas su žmonėmis, tarp kurių vykdė misiją. Tai būdinga jėzuitams misionieriams, kurie atvykę į naują kraštą, stengdavosi tapti vienu iš ten gyvenančių žmonių. Pvz., Matteo Ricci (1552–1610), Kinijoje skelbė Evangeliją, atsižvelgdamas į kinų kultūrą bei tradicijas; Antonio Ruiz de Montoya (1585–1652) buvo vienas iš pirmųjų europiečių, ištyrusių ir aprašiusių guarani indėnų kalbą Pietų Amerikoje. E. Profittlichas dar prieš atvykdamas į Estiją darbavosi lenkų katalikų sielovadoje Hamburge – kaip tik tuo laiku, kai vokiečiai turėjo daug priešiškumo lenkams, o vokiečių kunigai vengdavo tokios misijos. Atvykęs į Estija jis puikiai išmoko estų kalbą, pamokslavo ir rašė estiškai nors šalies katalikai buvo daugiausia vokiečiai ir lenkai. Iškilus pavojui, nepasitraukė iš šalies, o liko kartu su jos žmonėmis ir patyrė jų dalią. Dabartinis Talino vyskupas Philippe Jourdanas pastebėjo, kad vysk. Profittlichas pagal gautą kraują buvo vokietis, bet pagal išlietą ir atiduotą – estas.

Antras aspektas – Eduardo Profittlicho likimas atspindi visos estų tautos kančias sovietinės okupacijos metu. Prieš beatifikaciją, nuo rugsėjo 4 d. popietės virš 20 valandų 150 įvairių visuomenės sluoksnių atstovų Taline skaitė 22 600 komunizmo aukų vardus ir pavardes. Bet tą patį likimą patytė Lietuvos, Latvijos ir kitų sovietų pavergtų tautų žmonės, todėl arkivyskupo Profittlicho paskelbimas palaimintuoju primena, o kartu pagerbia visus juos. Tuo ši beatifikacija yra mums reikšminga. Labai panašiai savo tikėjimą bei ištikimybę Dievui ir žmonėms paliudijo lietuvis kankinys palaimintasis Teofilius Matulionis. Tokių kilnių žmonių buvo ne vienas. Gal būt kai kurie iš jų dar bus paskelbti palaimintaisiais ir šventaisiais, bet ne mažiau svarbu, kad neužmirštume jų, mokytumės iš jų būti krikščionimis ir savo šalies vaikais.

Iš pal. Eduardo laiško:
„Norėjau visiems pasakyti, koks Dievas yra mums geras, kai visiškai atsiduodame Jam ir kokie laimingi galime tapti, jei būsime pasiruošę atiduoti Kristui viską – laisvę ir gyvenimą. Kad ir kas nutiktų, žinau, kad Dievas bus su manimi. Ir tada viskas bus gerai. Mano gyvenimas ir, jei taip bus lemta, mano mirtis bus gyvenimas ir mirtis Kristuje. Ir tai yra taip nuostabu.“

Nuotraukos L. Virbalo ir vaizdai iš transliacijos: https://www.youtube.com/watch?v=Ak8IXRUHqOM