Nukryžiuotas Jėzus

Tartu Šv. Pauliaus bažnyčioje kabo suomių dailininko Kuutti Lavonen sukurtas paveikslas, kuriame vaizduojamas nukryžiuotas Kristus ir šalia jo keturios figūros.

Kristus ant kryžiaus yra mūsų Atpirkėjas. Čia Jis ne tik pažemintas, bet ir išaukštintas, kaip pats sakė: „Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus“ (Jn 3, 14). Prie kryžiaus skersinio prikaltos Jėzaus rankos tuo pačiu pakeltos ir mus laiminti. Per perdurtas Kristaus rankas Jo palaiminimas pasiekia ir mus.

Pasauliui sunku suprasti, kad atpirkimas ateina per Kristų. Šalia kryžiaus stovi du žmonės, kurie pirmieji tai paliudijo. Jonas Krikštytojas sakė: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę“ (Jn 1, 29). Paveiksle jis pirštu rodo į Jėzų, o rankoje laiko lazdą-kryžių, kuris atskleidžia kokia yra mūsų nuodėmių atleidimo kaina. Jonas tai numatė iš anksto, tačiau skirtingai negu kiti paveiksle pavaizduoti asmenys, jis jau nematė nukryžiuoto Jėzaus.

Kita Jėzaus Liudytoja yra jo motina Marija. Pritrūkus vyno Kanos vestuvėse, Marija nurodydama Jėzų sakė tarnams: „Darykite, ką tik jis jums lieps“ (Jn 2, 5). Marija pavaizduota po kryžiumi, kupina skausmo ir nerimo („Stabat mater“). Tačiau būtent ten, kur nebėra žmogiškos vilties, dėka Kristaus prisikėlimo tapo regima Dievo galia. Jėzus Kristus išgelbsti mus iš nuodėmės, velnio ir mirties! Dievo malone ir gailestingumu Jėzui priklauso visa valdžia danguje ir žemėje.

Altoriaus paveiksle pavaizduoti ir du apaštalai, kurie išganymo žinią ir Dievo malonės Evangeliją nešė visoms pasaulio tautoms.

Petras stovi kairėje pusėje. Rankoje jis laiko raktą, primenantį Jėzaus žodžius: „Aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“. (Mt 16, 18-19). Petras taip pat simbolizuoja dvasininkų pareigas ir dvasinę valdžią. Petro veidas rimtas – jis jaučia jam patikėtos užduoties naštą: būti uola, ant kurios Jėzus stato savo Bažnyčią ir turėti Dangaus karalystės raktus.

Paulius stovi dešinėje paveikslo pusėje. Kai kelyje į Damaską jis pažino savo nuodėmę, atgailavo dėl ir atsivertė. Jėzus apie jį sakė: „Jis yra mano rinktinis įrankis, kuris neš mano vardą tautoms, karaliams ir Izraelio vaikams“ (Apd 9, 15).

Paulius buvo išsilavinęs žmogus, gerai išmanė Šventąjį Raštą. Paveiksle jis kairėje rankoje laiko Biblijos knygą, kurioje pavaizduotas saulėtekis. Per šią knygą žmonijai ateina nauja aušra, naujo gyvenimo pradžia. Dešinėje rankoje Paulius laiko kalaviją, primenantį jo kankinystę. Tačiau kalavijas mums apibūdina ir patį Šventąjį Raštą: „Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies sumanymus bei mintis“ (Žyd 4, 12).

(Iš Tartu Šv. Pauliaus bažnyčios svetainės)