Keliaukime drauge su viltimi
Brangūs broliai ir seserys!
Atgailos dvasia, pelenais paženklinta galva pradedame kasmetinę šventosios Gavėnios piligrimystę su tikėjimu ir viltimi. Bažnyčia, motina ir mokytoja, kviečia mus paruošti savo širdis ir atsiverti Dievo malonei, kad galėtume su dideliu džiaugsmu švęsti Viešpaties Kristaus velykinę pergalę prieš nuodėmę ir mirtį, kaip skelbė šventasis Paulius: „Pergalė sunaikino mirtį! Kurgi, mirtie, tavoji pergalė? Kurgi, mirtie, tavasis geluonis?!“ (1 Kor 15, 54–55). Miręs ir prisikėlęs Jėzus Kristus yra mūsų tikėjimo centras ir vilties laidas dėl didžio Tėvo pažado, jau įgyvendinto jame, mylimajame Sūnuje, – amžinojo gyvenimo (plg. Jn 10, 28; 17, 3).

Padėkos diena
Būti dėkingiems už gerus mūsų gyvenimo dalykus yra lengva, bet dėkoti už visą gyvenimą – tiek gerą, tiek blogą, tiek džiaugsmingą, tiek liūdną, tiek pasisekusį, tiek nesėkmingą, – reikia daug dvasinių pastangų. Vis dėlto iš tiesų dėkingi žmonės esame tik tada, kai dėkojame už viską, kas atvedė į dabartinę akimirką. Kol savo gyvenimo įvykius ir sutiktus žmones skirstome į tuos, kuriuos norėtume prisiminti ir kuriuos mieliau pamirštume, negalime teigti, kad mūsų esybės pilnatvė yra Dievo dovana, už kurią turime dėkoti.
Nebijokime pažvelgti į viską, kas mus atvedė į dabartinį momentą ir tikėkime, kad netrukus įžvelgsime vedančią mylinčio Dievo ranką.
Henri J. M. Nouwen