Susitikimai su lietuviais Tasmanijoje

Tasmanija turbūt yra viena iš tolimiausių vietų, kur apsigyveno lietuviai. Tik nedidelis skaičius atvyko čia paskutiniu laiku, o kiti šioje Australijos saloje apsigyveno po II pasaulinio karo. Žinoma, dabar daugiausiai gyvena jų vaikai ar anūkai. Pokaryje į imigrantus Australijoje nebuvo žiūrima palankiai. Kad vaikai lengviau pritaptų visuomenėje lietuviai kartais jiems duodavo angliškus vardus ar bendraudavo su jais angliškai. Tik dalis Tasmanijoje gyvenančių lietuvių palikuonių dabar kalba lietuviškai, bet kai ateina pasipuošę tautiškų spalvų drabužiais ir kai akys pradeda spindėti kalbant apie Lietuvą – negali abejoti meile protėvių Tėvynei. O kiti ne tik išlaikė lietuvių kalbą, bet ir išmokę iš savo tėvų, iki dabar namuose verda šaltieną ir gamina šaltibarščius.

Kai tik 1991 metais atsirado galimybė, dalis karo pabėgėlių dar suspėjo aplankyti Lietuvą. Kitiems tokia kelionė jau buvo per sunki ir jie siuntė bent savo vaikus.

Viena moteris pasakojo apie savo pirmą apsilankymą Lietuvoje. Mamos paklausė, ko nori, kad parvežtų iš Tėvynės. Atsakymas buvo labai aiškus – ruginės duonos. Tad grįždama nupirko du kepalus. Vieną įdėjo į bagažą, o kitą pasiėmė su savimi: jei vienas kepalas pakeliui dingtų, dar turėtu kitą. Vos sugrįžusi į Tasmaniją atnešė rankose mamai duonos kepalą. Pamačiusi jį, mama ėmė verkti ir sako: „Negaliu valgyti tokių brangių lauktuvių“. Tada dukra atneša kitą kepalą ir sako: „Šitą valgyk, o prie ano gali verkti“.

Sausio 2 d. Tasmanijos sostinės Hobarto Šv. Juozapo bažnyčioje arkivysk. Lionginas Virbalas ir Australijos lietuvių kapelionas kun. Juozas Deveikis aukojo šv. Mišias, į kurias susirinko palyginti nemažas lietuvių būrelis, nes jų jau nebėra daug. Po Mišių visi galėjo pabendrauti prie bažnyčios esančioje salėje, prisiminti ir papasakoti jaudinančias savo tėvų istorijas.

Sausio 3 d. arkivysk. L. Virbalas su kun. J. Deveikiu ir Tasmanijos lietuvių bendruomenės atstove Jurgita Rakauskaite aplankė Hobarto karališkoje ligoninėje gulinti lietuvį. Svečius pasitiko ligoninės direktorius Anthony Critchley ir kapelionas kun. Dominic. Ligoninėje gydomas lietuvis priklausė 10 žmonių grupei, kuri lapkričio mėnesį leidosi į daugiadienę kelionę plaustais Franklino upe. Per nelaimingą atsitikimą jo koja įstrigo uolos plyšyje. Jis išbuvo 20 valandų 8 laipsnių vandenyje, kol gelbėtojų komanda stengėsi išlaisvinti. Kaip rašė Australijos spauda, tik nedaugelis žmonių būtų išgyvenę tokiomis sąlygomis. Nors gelbėtojų komandą sudarė daugiau nei 30 specialistų, jiems nepavyko ištraukti vyro. Kaip kraštutinė priemonė buvo nuspręsta amputuoti koją ir tai Australijos medikai padarė tiesiog vandenyje.

Ligonio būklė gerėja ir jis laukia, kada galės grįžti į Tėvynę. Pabendravę su ligoniu, pas kurį buvo atėjusi ir Tasmanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Regina Share, lankytojai kartu su juo pasimeldė ir padainavo porą posmų lietuvių liaudies dainos. Arkivyskupas palaimino ligonį ir palinkėjo sustiprėti ir kuo greičiau pasveikti.

Tą pačią dieną arkivysk. L. Virbalas susitiko su Hobarto arkivyskupijos generalvikaru kun. Shammi Perera. Visoje Tasmanijoje, kurios dydis panašus į Lietuvos, yra apie 500 tūkstančių gyventojų, iš jų 300 tūkstančių gyvena sostinėje Hobarte. Visą salos teritoriją apima viena vyskupija, kuri istoriškai turi arkivyskupijos statusą. Katalikų yra apie 92 tūkstančiai, 27-iose parapijose jiems patarnauja 51 kunigas. Nemažai kunigų atvyko iš kitų kraštų: Vietnamo, Nigerijos, Tasmanijos. Taip pat ir katalikai yra įvairių tautybių. Pats generalvikaras yra šrilankietis, bet jau daug metų gyvena Tasmanijoje. Kaip viena iš pastoracinių iniciatyvų čia vykdomas Kanadoje kilęs parapijų atnaujinimas „Divine renovation“ (liet. Dieviškasis atnaujinimas). Jis remiasi Lietuvoje gerai žinoma evangelizacijos programa „Alfa kursu“.

Generalvikaras arkivyskupijoje yra atsakingas už įvairių tautybių katalikų sielovadą ir kvietė Melburne gyvenantį kun. J. Deveikį pagal galimybes periodiškai aplankyti Tasmanijos lietuvius katalikus, siūlydamas šiai misijai reikalingą pagalbą. Arkivysk. L. Virbalas papasakojo kun. Shammi Perera apie Katalikų Bažnyčią Lietuvoje ir padovanojo Gailestingojo Jėzaus paveikslą.