Arkivyskupas aplankė Brazilijos lietuvius: „Meilė Lietuvai čia vis dar gyva“

Arkivyskupas Lionginas Virbalas prieš Žolinių pradėjo ganytojišką misiją, lankydamas Pietų Amerikos lietuvių bendruomenes.

„Nuostabus jausmas, kai nuskrendi daugiau kaip dešimt tūkstančių kilometrų ir staiga atsirandi lietuviškoje aplinkoje: Lietuvos Respublikos aikštė, J.Zikaro „Laisvės“, stovinčios Kaune, sumažinta kopija, monsinjoro Pijaus Ragažinsko gatvė. Gretimais parduotuvėje gali nusipirkti raugintų kopūstų, kugelio, balandėlių, kurioje aptarnauja sunkiai renkanti, bet vis dar lietuviškus žodžius tarianti pardavėja“, – dalinosi pirmaisiais vizito San Paule įspūdžiais L.Virbalas.

San Paulas – dižiausias Brazilijos miestas ir lietuvių emigrantų šioje šalyje sostinė su neužmirštama Vila Zelina. Arkivyskupas J.Virbalas aplankė Šv. Juozapo bažnyčią, pastatytą per labai trumpą laiką – 9 mėnesius, pašventinta 1936 m. vasario 16 dieną.

Be paminklinių lentų kunigams lietuviškomis pavardėmis – bažnyčios statytojui Benediktui Sugintui ir ilgamečiam klebonui Juozui Šeškevičiui, altoriaus dešinėje švyti Aušros Vartų Marijos paveikslas, kairėje įsitaisęs šv. Kazimieras, prie įėjimo į Švč. Sakramento koplyčią – Gailestingojo Jėzaus paveikslas, kurį parapijai padovanojo prel. Edmondas Putrimas, bažnyčios skliautuose – ištapytos Šiluvos Mergelės Marijos Apsireiškimo scenos.

Vakare vyko pamaldos Šv. Juozapo bažnyčioje. Deja, lietuvio kunigo čia jau seniai nebėra, tad lietuviai paskutinį kartą buvo susirinkę į lietuviškas pamaldas tik prieš pandemiją. Apsilankius vyskupui, lietuvių susirinko gausiai. „Rambyno“ šokių kolektyvo jaunuoliai šv. Mišiose dalyvių vilkėjo tautinius kostiumus. Nors jaunimas nebekalba lietuviškai, spindinčiomis akimis ir su pasididžiavimu prieš šv.Mišias jie nešė Šiluvos Mergelės Marijos paveikslą, kurį paėmus arkivyskupui visa bažnyčia pratrūko plojimais.

Už kelių šimtų metrų nuo bažnyčios – seselių vadovaujama Šv. Mykolo arkangelo kolegija. Pirmosios seselės lietuvaitės, atvyko iš Amerikos kun. B.Suginčio kvietimu. Čia darbavosi ir jėzuitai, jų tarpe ir kunigas, misionierius Antanas Saulaitis, galiausiai perėmė seserys selezietės. Dabar patalpos išnuomotos kultūros centrui ir šokių studijai. Ant sienos kabančiame užraše yra ne tik įstaigos pavadinimas bet ir dvi vėliavos: Brazilijos ir Lietuvos – gražus priminimas kam šis pastatas kažkada tarnavo.

Sutikti Brazilijos lietuviai dažniausiai atsiprašinėja sakydami „Aš nekalbu lietuviškai“, tačiau kurie kalba pakankamai gerai ir taisyklingai. Pastarieji, kaip taisyklė, kažkada mokėsi Vokietijoje esančioje Vasario 16-osios gimnazijoje ir ten įgytos žinios bei gauta kalbos patirtis padėjo ir toliau išlaikyti savo tėvų kalbą, aktyviai jungtis į Brazilijos lietuvių bendruomenių veiklą. „Galime tik su dėkingumu minėti šią gimnaziją ir jos mokytojus, už tokį reikšmingą indėlį užsienio lietuvių gyvenime“, – sakė L.Virbalas.

Pranciškonių seselių Šv.Mykolo arkangelo kolegijoje mokėsi daugybė lietuvių.

Antrasis rugpjūčio sekmadienis Brazilijoje – Tėvo diena. Šiai šventei skiriamas išskirtinis dėmesys. Renginiai skirti Tėvo dienai čia prasideda jau šeštadienį. Kai kurie lietuviai atsiprašinėjo, kad negalės atvykti į susitikimą su arkivyskupu, nes turi vykti pasveikinti savo tėvų.

Kolegijos salėje buvo susirinkę daugybę šeimų. Mažiausieji buvo įsitaisę būreliais salės centre, o jų tėvai visą renginį stebėjo tribūnose. Arkivyskupas pasveikino bendruomenę, drauge sukalbėjo Tėve mūsų maldą ir palaimino.

Po lietuviškų mišių Šv.Juozapo bažnyčioje, arkivyskupas dalyvavo priėmime, kuriame visą vakarą bendravo su lietuvių bendruomene. Arkivyskupą šokiu pasveikino tautinių šokių kolektyvas „Rambynas“.

Arkivyskupas svečiavosi ir lietuvių sodyboje „Lituanica“, kuri įsikūrusi apie 80 km nuo San Paulo ir yra vienas lietuvių kultūros centrų. Įsikūrusi 1978 m. tarp kalnų, 1000 m aukštyje, užima 25,42 ha plotą. Sodybos steigėjai – J. Tatarūnas ir kunigas J. Šeškevičius, o sodybos savininkai – 60 lietuvių šeimų, Brazilijos lietuvių bendruomenė ir Šv. Juozapo bendruomenė. 1982 pagal inžinierių A. Idikos, V. Butkevičiaus ir M. Ivarausko projektą sodyboje pastatyti svečių namai, 12 šeimyninių namų, įrengtas baseinas, sporto aikštė.

„Lituanicos“ sodyboje yra maža jauki koplytėlė. Už medinio altoriaus kabo šv. Kazimiero ir Aušros Vartų Marijos paveikslai. Šalia koplyčios – mažos kapinaitės. Ant dviejų paminklų surašyti čia palaidotų lietuvių vardai. Atrodo, kad yra kelios dešimtys, tik dar ne visų vardai iškalti akmenyje. Netoliese – seselių pranciškonų namai su aptverta teritorija. Kiemas gražiai sutvarkytas, o jame – medinis lietuviškas kryžius.

Visoje sodybos teritorijoje yra daugiau bendrų pastatų, tačiau jie jau stovi apleisti.

Tokia tikrovė: dabar Brazilijoje gyvena jau trečia ar ketvirta lietuvių emigrantų karta. Mažėja išlaikiusiųjų kalbą ir aktyviai besijungiančių į lietuvišką veiklą.

Vizito metu arkivyskupas išgirdo ne vieną gražų ir jautrų liudijimą. Antai viena moteris su ašaromis akyse pasakoja, kaip tėvai jai perdavė lietuviškos pasakojimus, tradicijas, supažindino su Lietuvos istorija. „Taip norėčiau, kad ir dabartinis jaunimas tai išlaikytų”, – sako ji. Kita atneša padovanoti savo tėvo parašytą knygą apie lietuvių Brazilijoje istoriją. Po tėvo mirties pasirūpino išleisti antrą jos leidimą. Meilė Lietuvai čia vis dar gyva. Arkivyskupas svečiavosi Janete Zizas sodyboje, kur visi drauge pietavo ir kalbėjosi, kaip bendromis pastangomis išlaikyti lietuvišką dvasią Brazilijoje.