Rugsėjo 9–11d. Kauno kunigų seminarijoje vyko tradicinis užsienio lietuviams patarnaujančių katalikų kunigų susitikimas. Jame dalyvavo…
Susitikimas Šventojo Sosto integralaus žmogaus vystymosi dikasterijoje
2024 m. kovo 7 d. arkivyskupas Lionginas Virbalas apsilankė Šventojo Sosto integralaus žmogaus vystymosi dikasterijoje ir susitiko su jos prefektu kardinolu Michael Czerny. Ši dikasterija įkurta 2016 metais, sujungus iki tol atskirai veikusias keturias popiežiškąsias tarybas.
Viena iš dikasterijos užduočių yra rūpintis migrantais ir pabėgėliais. Arkiv. L. Virbalas dikasterijos prefektui pristatė Lietuvos patirtį, kai daug jos gyventojų per paskutinius 30 metų išvyko iš šalies ir pasklido po įvairius kraštus Europoje ir Amerikoje. Prasidėjus aktyviam Rusijos karui prieš Ukrainą į Lietuvoje atvyko keliasdešimt tūkstančių ukrainiečių, taip pat apsigyveno nemažas skaičius baltarusių. Trečiųjų šalių žmonės per Lietuvą mėgina keliauti į Vakarų Europos šalis. Deja yra atvejų, kai šie žmonės negalėdami patekti į Lietuvos teritoriją, neįsileidžiami ir atgal į Baltarusiją, todėl lieka be pagalbos ar net miršta prie sienos.
Susitikime daugiausia buvo kalbėta apie iš savo šalių išvykusių katalikų sielovadą. Kardinolas M. Czerny pastebėjo, kad ryšį su savo tautiečiais daugiausiai išlaiko tik pirmoji emigrantų karta, o jų vaikai integruojasi į visuomenę kurioje yra gimę. Arkiv. L. Virbalo nuomone, tik dalis pirmos kartos emigrantų suranda katalikų parapijas ir įsijungia į jų gyvenimą kitoje šalyje. Savo ryšį su Bažnyčia jie išlaiko dalyvaudami pamaldose gimtąja kalba ir, jei yra galimybė, nori ruošti vaikus sakramentams. Jei neturės šios galimybės, ko gero visai atsitrauks nuo tikėjimo, o jų vaikai neturės galimybės pažinti tikėjimo ir įsijungti į Bažnyčios gyvenimą.
Integralaus žmogaus vystymosi dikasterija yra paruošusi tarpkultūrinės migracijos pastoracijos gaires, kuriose pabrėžiama priimančiu šalių vyskupijų atsakomybė rūpintis atvykstančių katalikų sielovada. Arkivysk. L.Virbalas išsakė lūkestį, kad į kitas šalis savo tautiečiams patarnauti nuvykę kunigai turėtų palankias apaštalavimo ir gyvenimo sąlygas, ypač tada, kai aktyviai įsitraukia ir į to krašto katalikų pastoraciją.