Monthly Archives: February 2024

Mieli lietuviai, tegul šis laiškas pasiekia visus lietuvius – gyvenančius Tėvynėje ir pasklidusius po įvairias pasaulio šalis. Mus suvienija viena Lietuva, kurią branginame, mylime ir už kurią meldžiamės. Prasminga, kad Maldos už lietuvius pasaulyje diena susijusi su Šv. Kazimiero – Lietuvos Globėjo švente. Šiais metais minime 540 metų nuo jo mirties. Prieš keturis dešimtmečius Lietuvoje dėl okupantų suvaržymo kukliai paminėtas, bet užsienio lietuvių garsiai švęstas šventojo jubiliejus ugdė katalikišką sąmoningumą ir palaikė siekį išlaisvinti Tėvynę. Tai vėl mums primena, koks svarbus visų tautiečių aktyvumas ir vienybė, kad ir kur gyventume.

Per dykumą Dievas veda mus į laisvę Brangūs broliai ir seserys! Kai mūsų Dievas apsireiškia, jis skelbia laisvę: „Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų“ (Iš 20, 2). Taip prasideda Mozei ant Sinajaus kalno duotas Dekalogas. Žmonės puikiai supranta, apie kokį egzodą Dievas kalba: vergovės patirtis vis dar įspausta jų kūne. Tauta dykumoje gauna Dešimt žodžių kaip kelią į laisvę. Mes juos vadiname „įsakymais“, pabrėždami stiprią meilę, kuria Dievas ugdo savo tautą. Tai iš tiesų galingas kvietimas į laisvę.

„Negera žmogui būti vienam“ (Pr 2, 18). Nuo pat pradžių Dievas, kuris yra meilė, sukūrė žmogų bendrystei, įrašydamas į jo būtį santykių plotmę. Mūsų gyvenimo, formuojamo pagal Trejybės paveikslą, pašaukimas visapusiškai realizuojamas per draugystės ir tarpusavio meilės santykių dinamiką. Esame sukurti būti kartu, o ne vieni. Kaip tik todėl, kad šis bendrystės planas taip giliai įrašytas žmogaus širdyje, mus gąsdina apleistumo ir vienatvės patirtis, ji yra skausminga ir atrodo net nežmoniška. Ta patirtis dar labiau išryškėja išgyvenant trapumą, netikrumą ir nesaugumą, kurie dažnai atsiranda prasidėjus kokiai nors sunkiai ligai.